Klaipėdos rajono valdžioje jau ilgiau nei mėnesį tęsiasi įnirtingi politikų mūšiai dėl valdžios. Ir nors Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ramino, jog darbai dėl to nesustojo, jis pripažino, kad įtampos netrūksta ir neaišku, kada įsivyraus ramybė.
Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui pastarasis mėnuo yra itin įtemptas.
Meras atsidūrė mažumoje
„Atvira Klaipėda“ rašė, kad balandžio 13 dieną Klaipėdoje rajono valdžioje buvo suformuota nauja valdančioji dauguma. Koalicijos sutartį pasirašė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos socialdemokratų darbo partija. Taip suformuota valdančioji dauguma vienija 15 iš 27 savivaldybės tarybos narių.
Iš valdančiosios daugumos buvo išstumti anksčiau joje buvę valstiečiai žalieji bei visuomeninio rinkimų komiteto „Bendrai geriau“ nariai. Todėl Klaipėdos rajono meras B. Markauskas, kuris yra tiesiogiai išrinktas kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, tapo mažumos meru.
Balandžio 30 dieną vykusiame neeiliniame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje naujoji valdančioji dauguma iš pareigų atleido Klaipėdos rajono savivaldybės direktorių Artūrą Bogdanovą bei vicemerę Violetą Riaukienę.
Naujosios koalicijos sutartyje numatyta, jog į vicemerės postą bus siūloma Lietuvos socialdemokratų partijos narė Ligita Liutikienė. Administracijos direktoriaus pareigoms numatoma teikti administracijos direktoriaus pavaduotoju dirbusio Justo Ruškio kandidatūrą, o šio vietą turėtų užimti Socialdemokratų darbo partijos narys Česlovas Banevičius.
Tačiau būtent J. Ruškio kandidatūra užimti direktoriaus pareigas ir kelia daugiausia klausimų. Naujoji valdančioji dauguma jau buvo patekusi prašymą merui sušaukti neeilinį tarybos posėdį, kuriame J. Ruškys būtų patvirtintas direktoriumi, tačiau meras tokio prašymo neįvykdė.
„Reikia truputį užaugti“
„Neeilinio posėdžio nebuvo, nes nebuvo nė vieno darbotvarkės klausimo“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė B. Markauskas.
Jam priklauso teisė teikti balsavimui administracijos direktoriaus kandidatūrą, o B. Markauskas bent kol kas yra nelinkęs į administracijos direktoriaus pareigas siūlyti J. Ruškį. Oficiali versija – jis neatitinka administracijos direktoriui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Juose numatyta, kad administracijos direktorius privalo turėti ne mažesnę nei trejų metų vadovaujamo darbo patirtį, o J. Ruškys esą tokios neturi.
Todėl valdančioji dauguma šiuo metu inicijuoja kvalifikacinių reikalavimų pakeitimus, kuriuose būtų numatyta, kad administracijos direktoriui užtenka vienerių metų vadovaujamo darbo patirties.
„Eiliniame savivaldybės tarybos posėdyje bus teikiami kvalifikacinių reikalavimų pakeitimai. Tad nežinau, ar gerai tame pačiame posėdyje teikti ir direktoriaus kandidatūrą. Šiandien (trečiadienį – V. S.) vėl susitinkame su naujos valdančiosios daugumos frakcijų pirmininkais, kalbėsimės, tarsimės, bet dar tikrai matau kliūčių, kad eiliniame posėdyje būtų teikiamos naujo direktoriaus, jo pavaduotojo ir vicemero kandidatūros“,- kalbėjo B. Markauskas.
Jis neslėpė, jog J. Ruškio kandidatūra užimti administracijos direktoriaus postą jam nėra priimtina. „Politika yra politika. Tiek Seimo nariams, tiek savivaldybių tarybų nariams, o tuo pačiu – merui ir vicemerams kvalifikacinių reikalavimų nėra, nes juos renka žmonės. Bet Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra didžiulė organizacija su 70 mln. eurų metiniu biudžetu ir tūkstančiais darbuotojų. Norėtųsi, kad politika būtų labiau atskirta nuo administracijos, kad jos vadovai turėtų daugiau vadybinių gebėjimų, darbo patirties versle ir mažiau dalyvautų politikoje. J. Ruškį vertinu kaip jauną ir perspektyvų politiką, bet dėl darbo patirties, nemanau, kad gerai, jog mažinami kvalifikaciniai reikalavimai. Kiekvienam politikui reikia truputį užaugti. Tikiuosi, kad Justas bus geras politikas ir administratorius, bet šiai dienai, manau, kad šis žmogus dar galėtų sau leisti įgyti daugiau patirties“, – savo nuomonę dėstė Klaipėdos rajono meras.
Justas Ruškys yra realiausias pretendentas tapti nauju Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. „Facebook” (J. Ruškio asmeninė paskyra) nuotr.
Kraštutinumų norėtų išvengti
Tačiau jis pripažino, kad valdančiosios daugumos yra tarsi įspraustas į kampą, o laikas sparčiai senka. Anot B. Markausko, jis galėtų teikti kitą administracijos direktoriaus kandidatūrą, bet valdančioji dauguma savivaldybės tarybos posėdyje jai nepritartų, tad tai būtų tik žaidimas. „Noro žaisti kažkokius žaidimus neturiu. Todėl jei valdančioji dauguma nesitrauks, jei vis tiek teiks J. Ruškio kandidatūrą, ją turėsiu teikti tarybai. Tačiau atsakomybę turės prisiimti valdančioji dauguma, o aš išsakau poziciją, kad matau rizikų. Rajone vyksta daug projektų, kuriems dabar ypač reikia atitinkamos patirties. Todėl tikrai matau rizikų“, – aiškino B. Markauskas.
Jis neslėpė, kad jau vertino, ar tokie kraštutinumai, kaip tiesioginio valdymo įvedimas ar pirmalaikiai rinkimai, o jie galimi, jei dėl valdžios nepavyktų susitarti, būtų teigiami Klaipėdos rajono gyventojams. „Manau, kad tokie kraštutinumai yra rizikingi. Jau praėjo daugiau nei dveji šios kadencijos metai, traukinys ant bėgių pastatytas ir važiuoja, todėl pirmalaikiai rinkimai tikrai nebūtų geriausia išeitis. Tad manau, kad turėtume susitarti, ieškoti kompromisų. Visi norime, kad viskas susidėliotų į vietas ir grįžtų į įprastą ritmą“, – tikino Klaipėdos rajono meras.
Nedžiugina ir kiti kandidatai
Paklaustas, ar diskusijų kyla tik dėl J. Ruškio kandidatūros, ar meras teiks L. Liutikienės ir Č. Banevičiaus kandidatūras užimti atitinkamai vicemerės ir administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas, B. Markauskas leido suprasti, kad ir šios kandidatūros, jo nuomone, nėra geriausias pasirinkimas.
„Aš valdančiosios daugumos paprašiau, kad man pateiktų L. Liutikienės ir Č. Banevičiaus gyvenimo aprašymus, darbinę patirtį, bet to dar nesulaukiau. Man su šiais žmonėmis yra tekę dirbti rajono savivaldybės taryboje. Ir šias kandidatūras norėčiau atidžiau įvertinti, nes kai kalbame apie kuravimo sritis, matau didžiausią problemą – inžinerinės dalies projektų kuravimą. Šiaip nemanau, kad L. Liutikienė šioje srityje turi patirties, Č. Banevičius gal jos turi daugiau, nes yra dirbęs administracijos direktoriumi“, – kalbėjo B. Markauskas.
Darbai nesustojo
Tačiau jis pabrėžė, kad nepaisant vis dar nesitęsiančios politinės suirutės, suplanuoti darbai Klaipėdos rajone nesustojo. Meras vardijo, kad šiuo metu jau artėjama prie datos, kai bus pateiktas prašymas gauti Gargždų daugiafunkcio centro statybų leidimą, beveik tokioje pačioje stadijoje yra ir Gargždų kultūros centro rekonstrukcijos projektas, šiuo metu jau baigiamas naujosios autobusų stoties statybų rangos konkursas ir darbai turėtų baigti vėliausiai kitų metų pradžioje, netrukus iš naujo bus perkami Endriejavo kultūros centro projekto rangos darbai.
„Žodžiu, darbai tikrai nestoja, turime laikinai pareigas einantį direktorių (J. Ruškį – V. S.), turime vicemerę, turime direktoriaus pavaduotoją. Nemažai savivaldybių dirba su vienu pavaduotuoju ir vicemeru. Tad politinės aktualijos nėra priežastis kažko nedaryti“, – pabrėžė B. Markauskas.
Mere,
Keistai atrodysite, jeigu susitaikysite su primetama „naftalinine” savivaldybės valdžia ir visiškai sužlugdysite savo partijos kolegu galimybęs laimėti ar iš viso dalyvauti politikoje.
Ar jau pamiršote ir igoruojate pokyčius, kurie buvo daromi su Jūsų atėjimu į valdžia.