Užimtumo tarnyba skelbia, kad per metus pasikeitė darbo neturinčio Lietuvos piliečio portretas, o karantinas išryškino pokyčius darbo ieškančių asmenų struktūroje. Vienas jų – dabar tarp darbo netekusių daugiausia yra moterų. Iki pandemijos pradžios daugelį metų tai buvo vyrai.

Moterys balandžio pradžioje sudarė 50,3 proc. bedarbių. Pernai tokiu pat laikotarpiu tarp darbo ieškančių dominavo vyrai – jie sudarė 51,5 proc.

„Ši pandemija, skirtingai nei ankstesnė krizė prieš daugiau nei dešimtmetį, gerokai nepalankesnė moterims. Daugiausiai jos dirba paslaugų sektoriuje – apgyvendinimo, viešbučių ir maitinimo įmonėse, taip pat turizmo srityje. Tai yra veiklos, kurios labiausiai nukentėjo per karantiną. Be to, nemažai moterų uždarius ikimokyklines įstaigas ir mokyklas turėjo prižiūrėti vaikus, imti nedarbingumo pažymėjimus arba išeiti iš darbo”, – pranešime cituojamas Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.

Gegužės 1 d. buvo registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai sudarė 14,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Daugiausiai nedirbančių gyventojų buvo Lazdijų (23,4 proc.), Kelmės (20,8 proc.) ir Ignalinos (20,6 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka Neringoje (8,2 proc.) ir Klaipėdos rajone (9,1 proc.).

Aukščiausias moterų registruotas nedarbas – Lazdijų (22,2 proc.) ir Kelmės (21,8 proc.) rajonuose bei Kalvarijoje (21,2 proc.). Žemiausias – Neringoje (9,7 proc.) ir Švenčionių rajone (10 proc.). Daugiausiai nedirbančių vyrų – Lazdijų rajone (24,5 proc.), Druskininkuose (23,6 proc.) ir Ignalinos rajone (22,6 proc.). Mažiausiai – Neringoje (7,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (7,7 proc.).

Daugiausiai jaunimo (16–29 m.) darbo neturi Kaune (17,7 proc.), Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje (po 16,3 proc.).

Vyresnių nei 50 metų asmenų didžiausias nedarbas fiksuotas Lazdijų (28,4 proc.), Kelmės (25,6 proc.), Ignalinos (25 proc.) rajonuose bei Kalvarijoje (25 proc.). Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone (10,5 proc.) ir Neringoje (10,8 proc.).