Klaipėdos universitetinė ligoninėje (KUL) dar 2018-ųjų rudenį tapusiai pirmąja gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje pradėta vystyti robotinė chirurgija, tokių operacijų jau atlikta daugiau nei 500. Dabar ligoninės vadovybė svarsto apie robotinės chirurgijos plėtrą.

Robotinė chirurgija KUL vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgijos, urologijos ir ginekologijos. Visose šiose srityse robotinė chirurgija vystoma vienodais tempais, tad atliktų  operacijų skaičius yra labai panašus. Planuojama tokio principo laikytis ir ateityje.

„Praėjus beveik trims metams nuo robotinės chirurgijos įdiegimo ligoninėje galima drąsiai teigti, kad ji įgauna pagreitį: gydoma vis sudėtingesnė patologija, operacijų trukmė susilygino su analogiškų endoskopinių operacijų trukme, išlaikomi aukšti paciento saugumo standartai ir ypač žemas komplikacijų lygis. Todėl pacientai vis mieliau renkasi šį chirurgijos būdą. Džiaugiamės, kad robotinės chirurgijos „atėjimas“ į Klaipėdos universitetinę ligoninę tapo proveržiu Baltijos šalių medicinoje. Vertinant sėkmingus robotikos rezultatus ir pranašumus pacientams, jau planuojamas ir antrojo roboto įdiegimas”, – pranešime cituojamas KUL vyriausiasis gydytojas prof. habil.dr. Vinsas Janušonis.

Jis atkreipia dėmesį, jog jei ne COVID-19 pandemija, 500 robotinių operacijų būtų atlikta dar seniau.

Pasak KUL Chirurgijos departamento vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, robotinė chirurgija pasitvirtino visose trijose srityse ir turi nemažai pranašumų prieš tradicinę chirurgiją. Robotinės operacijos metu naudojama 3D vaizdo sistema specialiame monitoriuje perteikia platų geros raiškos erdvinį bei stabilų operuojamos zonos vaizdą. Speciali technologija leidžia chirurgui tiesiog savo akimis valdyti operacinį lauką fiksuojančią kamerą. Matydamas geros raiškos bei stabilų vaizdą, operaciją atliekantis gydytojas nuotoliniu būdu valdomais instrumentais gali preciziškiau, kokybiškiau ir tiksliau atlikti veiksmus. Tai ypač aktualu operuojant nedidelius, sunkiau prieinamus operacinius plotus, pavyzdžiui, dubens sritį. Nuotolinis instrumentų valdymas taip pat sumažina bet kokią pašalinių rankų judesių įtaką.

Robotinės operacijos pasižymi minimalia chirurgine invazija. Jų metu vietoje didelio pjūvio atliekami tik maži pjūveliai. Taip išvengiama atviro ertmės sąlyčio su aplinka, egzistuoja mažesnė infekcijos tikimybė, o proceso metu pacientas praranda mažiau kraujo. Visa tai lemia geresnę žmogaus pooperacinę būklę: jaučiamas mažesnis skausmas, greičiau sveikstama, sparčiau sugrįžtama į įprastą gyvenimą, mažiau tikėtinos komplikacijos.

„Visų pirma tai puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis bei turi ypatingai gerą raišką. Robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl leidžia kokybiškiau atlikti operacijas mažose ertmėse. Robotinių instrumentų valdymo tikslumas yra ypatingas, nes sumažinama bet kokia rankų pašalinio judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti. Tad geriau matant ir tiksliau preparuojant audinius vėžys su visu jį supančiu limfatiniu ir kraujagysliniu baseinu pašalinamas kokybiškiau. Taip pat yra mažesnis pašalinis operacijos poveikis nerviniams rezginiams ir mažesnė nepageidaujama žala įvairioms funkcijoms. Robotinės operacijos yra tikslesnės, preciziškesnės, geresnė ne tik operacijos kokybė, mažesnis kraujo praradimas, bet ir greitesnė paciento pooperacinė reabilitacija, sveikimas, mažesnis nuskausminančių vaistų poreikis. Ne mažiau svarbu ir chirurgo nuovargis, kuris yra ženkliai mažesnis, nes dirbama labai ergonominėmis”, – robotinės chirurgijos privalumus vardijo Chirurgijos departamento vadovas.

Kai naudojamos 4 roboto rankos, nebūtinas chirurgas-asistentas, tad operacijoje dalyvauja vienu žmogumi mažiau nei įprastai, o tai yra ypač pranašu pandemijos sąlygomis operuojant infekuotus pacientus, mažinant tikimybę personalui užsikrėsti COVID-19 infekcija.

Ligoninėje jau atlikta ir pirmoji robotinė operacija ligoniui, sergančiam COVID-19. Operacija truko 2,5 valandos. Roboto pagalba pašalinta visa tiesioji žarna su naviku. Pasak ligoninės medikų, sėkmingai pritaikytos pandemijos metu išmoktos pamokos, robotinės chirurgijos galimybės ir profesionalus medikų darbas lėmė operacijos sėkmę.

„Pacientui komplikacijų nebuvo, jis praėjus savaitei po operacijos išrašytas į namus”, – pasakojo prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.

Robotinę chirurgiją ligoninėje atlieka specializuota gydytojų komanda – tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos – instrumentatorės. Pasiruošimas robotinei chirurgijai truko apie dvejus metus. Ligoninės darbuotojai stažavosi įvairiose Europos šalyse ir JAV.

Prieš pat pirmąsias operacijas visa robotinės chirurgijos komanda praėjo būtinuosius mokymo kursus Italijoje, Milane, „Senhance” robotinės chirurgijos mokymo centre.

Ligoninės medikai ne tik sėkmingai įsisavino robotinę chirurgiją, bet ir padarytas didelis įdirbis mokslinėje srityje: straipsniai apie ligoninės medikų robotinės chirurgijos patirtį jau atspausdinti prestižiniuose užsienio, Lietuvos moksliniuose leidiniuose. Įstaigos gydytojai patirtimi robotinės chirurgijos srityje dalinosi skaitydami kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Portugalijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Irane ir Vokietijoje. Ši chirurgijos sistema išnaudota ir mokymo procese – robotinėse operacijose dalyvavo praktiką čia atliekantys įvairių specialybių rezidentai ir studentai, taip pat ir užsieniečiai – iš JAV, Gruzijos ir Portugalijos.