Į nuotekų tinklus patenkantys riebalai yra nemenkas galvos skausmas vandentvarkos įmonėms.

Prasidedant šiltajam sezonui vis daugiau poilsiautojų atvyksta į pajūrį, o Palangos kavinės ir restoranai pradeda savo veiklą pilnu pajėgumu.

„Didėjant žmonių srautui pastebima ir didėjanti nuotekų tarša riebalais, kurie užkemša vamzdynus. Tai ypač aktualu J. Basanavičiaus gavėje, kurioje viešojo maitinimo įstaigų koncentracija yra milžiniška. Šioje gatvėje turizmo sezono metu nuotekų trasos užsikemša labai dažnai, o ypač savaitgaliais“, – pranešime spaudai cituojamas bendrovės „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Veisas.

Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad kanalizacijos vamzdynų valikliai gali išvalyti užsikišusius vamzdžius. Tačiau šios cheminės priemonės veikia tik esant šiltam vandeniui, o patekusios į tinklą, jos nebeveikia, prikimba prie susidariusių sąnašų. discoverplumbingandrooter.com nuotr.

Pasak jo, nors maitinimo įmonės privalo įsirengti riebalų gaudykles, ne visos tai daro arba netinkamai prižiūri įrengtas gaudykles. Tai sukelia problemų ne tik teršiančiai įmonei, kuri priversta laikinai nutraukti veiklą, kol bus sutvarkyti nuotekų tinklai. Kenčia ir tokių teršėjų kaimynai, kurie virtuvėje susikaupusius riebalus tvarkingai pašalina. Neišvengiama ir blogo kvapo, kuris atbaido klientus.

„Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovė Gintarė Butkienė teigia, jog Klaipėdoje didelių problemų dėl į nuotekų tinklus patenkančių riebalų nėra.

„Šiuo metu Klaipėdoje įmonės tvarkosi gana sėkmingai. Pasitaiko pavienių teršėjų, kuriuos stengiamės identifikuoti. Patys tikriname sistemas ir, jei atrandame riebalų sankaupų, matome, iš kurios įmonės tie riebalai atkeliavo. Tada yra skiriamos baudos už padidintą taršą“,- sako G. Butkienė.

Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus, nuotekų trasų užkimšimas riebalais kenkia ne tik maitinimo įstaigoms, bet atneša finansinių nuostolių ir vandentvarkos įmonėms.

„Didelė dalis avarijų įvyksta būtent dėl riebalais užkimštų nuotekų tinklų. Laikas, gaištamas šioms avarijoms likviduoti, galėtų būti naudojamas kitiems būtiniems darbams atlikti“, – sako B. Miežutavičius.

„Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas K. Veisas paantrina, kad kasmet bendrovės avarinė tarnyba miesto nuotekų tinkluose užsikimšimus šalina apie 500 kartų. Tokių avarijų likvidavimui skirtas laikas bei sąnaudos galėtų būti panaudoti profilaktiniam nuotekų linijų valymui.

Klaipėdos nuotekų valykloje įrengtame riebalų priėmimo punkte kasdien atvežama iki 10 tūkst. litrų riebalų.

„Klaipėdos priėmimo punkte gauti riebalai kartu su dumblu iš nuotekų valyklos sėkmingai panaudojami biodujų gamybai. Vien iš biodujų žaliosios elektros Klaipėdos nuotekų valykloje technologinių įrenginių palaikymui pasigaminame apie 75 proc. viso reikiamo elektros kiekio,“ – sako „Klaipėdos vanduo“ atstovė G. Butkienė.

Pasak vandentiekininkų, pilant riebalus į kanalizaciją, rizikuojama užkimšti vamzdynus. Su plovikliu ir šiltu vandeniu riebalai lengvai nusivalo ir nuteka, tačiau vamzdyne vanduo atvėsta ir riebalai prilimpa prie vamzdžių. Prie riebalais apsinešusių vamzdžių kimba kitos atliekos ir buityje naudojama chemija. Taip susidaro kietos sąnašos, kurios susiaurina ar net visiškai užkiša tinklus.

„Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad kanalizacijos vamzdynų valikliai gali išvalyti užsikišusius vamzdžius. Tačiau šios cheminės priemonės veikia tik esant šiltam vandeniui, o patekusios į tinklą, jos nebeveikia, prikimba prie susidariusių sąnašų. Avarinei tarnybai valant vamzdynus, tas sąnašas tenka daužyti“,- sako UAB „Šiaulių vandenys“ nuotekų valyklos viršininkas Antanas Baškys.

Pasak bendrovės „Klaipėdos vanduo“ komunikacijos vadovės G. Butkienės, reikia šviesti visus gyventojus.

„Galbūt vieno žmogaus išpiltas nedidelis riebalų kiekis labai nekenkia, tačiau kai tai daroma masiškai – jau nemenka problema. Paskaičiavome, kad bene ketvirtadalis avarijų nutinka būtent dėl riebalų užsikimšimo“, – sako G. Butkienė.

Aplinkosaugos specialistai pataria riebalų atliekas kaupti tarose ir mesti į mišrių atliekų konteinerį. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus atliekų konteineriuose iki 2024 metų pradžios turėtų būti įrengtos ir specialios talpos maisto atliekoms surinkti.