Ginčas dėl vadinamųjų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) palapinių bus nagrinėjamas dar plačiau. Į bylą trečiaisiais asmenimis nuspręsta įtraukti ir Klaipėdos savivaldybę, ir projektuotojus.

Tokį sprendimą priėmė bylą nagrinėjanti Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė. Ketvirtadienį teisme „Klasco“ palapinių byla pradėta nagrinėti iš esmės.

Ginčijamasi, ar šios palapinės yra laikini statiniai ar nekilnojamieji daiktai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Bylinėjasi beveik metus

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog vadinamosios „Klasco“ palapinės, kurių kiekviena yra didesnė nei 4000 kv. m ploto, buvo pastatytos 2016 metais. Tais metais buvo parengtas pagrindinio „Klasco“ sandėlio kapitalinio remonto projektas.

Jį parengė bendrovė „Studija 33“. Projekte buvo numatyta, jog kol vyks sandėlio kapitalinio remonto darbai, „Klasco“ teritorijoje bus įrengtos trys laikinos palapines, kuriose būtų galima sandėliuoti produkciją. Projekte, kurį Klaipėdos savivaldybė patvirtino 2016 metų kovą, buvo numatyta, kad šios laikinos palapinės stovės tik dvejus metus, kol vyks sandėlio remontas.

Po tų dvejų metų „Klasco“, kaip tikino jos atstovas teisme Konradas Pabijanskas,  gavo Klaipėdos savivaldybės sutikimą palapines eksploatuoti iki 2025 metų.

Ginčas dėl palapinių kilo tada, kai 2019 metų liepą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) jas patikrino ir konstatavo, kad šios palapinės yra ne laikini, kilnojamieji daiktai, o ypatingieji statiniai, o jiems yra privalomas statybas leidžiantis dokumentas. Kadangi statybų leidimas nebuvo išduotas, nes jo net neprašyta, 2019 m. liepos 23 dieną VTPSI surašė tris savavališkos statybos aktus, o kitą dieną – tris privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai turėjo būti padaryta iki 2020 metų sausio 25 dienos.

„Klasco“ kreipėsi į teismą ir savo ieškiniu prašė panaikinti tiek VTPSI surašytus savavališkos statybos aktus, tiek privalomuosius nurodymus.

VTPSI teismo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ekspertizės išvada – nepalanki

Bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose trunka jau beveik metus, nes iš pradžių buvo padaryta pertrauka, kad šalys ginčą galėtų išspręsti taikiai, bet joms susitarti nepavyko, vėliau buvo sprendžiamas klausimas, ar paskirti ginčo objektais tapusių statinių ekspertizę, derinti klausimai ekspertui.

Beje, ekspertizės prašė ir ekspertą pasiūlė „Klasco“, kuri sutiko apmokėti ir apie 2,5 tūkst. eurų kainuojančias eksperto paslaugas.

Ginčo objektų (palapinių), esančių Uosto g. 20, Uosto g. 32 ir Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, statybos techninės veiklos ekspertizę atliko teismo ekspertas Erikas Lenkevičius. Jo pateiktos išvados „Klasco“ yra nepalankios, nes konstatuojama, kad palapinės yra statiniai.

Todėl „Klasco“ atstovas Konradas Pabijanskas ketvirtadienį teismo posėdyje, kai byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, pateikė prašymą apklausti ekspertą. Argumentas toks, kad esą ekspertas galimai netinkamai atliko ekspertizę, nes vietoje palapinių neapžiūrėjo, vadovavosi tik dokumentais.

„Mes norime paklausti, ar ekspertas apžiūrėjo objektus. Be to, norime paklausti, kodėl byloje yra skirtingos ekspertizių išvados, nes mes esame pateikę priešingą šiai kitos ekspertizės išvadą“, – savo prašymą motyvavo K. Pabijanskas.

Teisėja K. Sušinskaitė patenkino tokį prašymą ir nusprendė, kad ekspertas bus apklausiamas kitame teismo posėdyje.

Statybos inspektoriai reikalavo, kad „Klasco” iki 2020 metų sausio 25 dienos nugriauti visas tris savo palapines. Renaldo Kulikausko nuotr.

Gali bylinėtis su savivaldybe

Jame taip pat turėtų dalyvauti ir Klaipėdos savivaldybės bei bendrovės „Studija 33“ atstovai, nes jie į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis. Tokį siūlymą pateikė ir jį patvirtino pati teisėja.

Toks siūlymas gimė, nes „Klasco“ atstovas K. Pabijanskas, įrodinėdamas, kad palapinės pastatytos ir stovi teisėtai, nurodė, kad gautas savivaldybės rašytinis pritarimas sandėlio kapitalinio remonto projektui, kurį parengė „Studija 33“ projektuotojai. Būtent šiame projekte ir numatyta, kad reikia įrengti tris palapines.

„Mūsų nuomone, ieškovas kapitalinio remonto pagrindu įgijo teisę į palapinių eksploatavimą, vėliau Klaipėdos savivaldybė patvirtino eksploatavimo galimybę iki 2025 metų. Mūsų nuomone, šie dokumentai yra pakankamas teisinis pagrindas eksploatuoti palapines ir mes įgijome teisėtus lūkesčius. Dabar susiduriame su situacija, kad viena institucija pritaria eksploatavimui, o kita liepia jas nugriauti, o tai yra teisėtų lūkesčių pažeidimas. Be to, visi  bylos dalyviai ir Klaipėdos savivaldybė supranta, kad tos palapinės yra laikinieji objektai ir jie bus eksploatuojami tol, kol bus galutinai pabaigtas sandėlio remontas. Jei Statybos inspekcijos aktai liks galioti, mes galime būti priversti bylinėtis su Klaipėdos savivaldybė dėl žalos atlyginimo. Tai yra išeitis palikti dabar eksploatuoti palapines, vėliau jos bus išardytos ir ginčo objekto nebeliks“, – aiškino K. Pabijanskas.

Todėl į ginčą ir įtraukta tiek Klaipėdos savivaldybė, tiek „Studija 33″, kad išdėstytų savo argumentus, kodėl buvo suteikti sutikimai statyti šias palapines.

„Mes pasitelkėme kompetentingus asmenis, projektuotojus. Manau, kad jie įvertino visus įstatyminius reikalavimus, o Klaipėdos savivaldybės pritarimas įrodo, kad to pakako. Jei tuo metu kas nors būtų galėjęs prognozuoti, kad Statybų inspekcijos pozicija yra priešinga, gal būtų buvę kitokie veiksmai‘, – teigė K. Pabijanskas.

Sutikimas – ne leidimas

VTPSI atstovė Loreta Bankovskė teisme laikėsi pozicijos, kad savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai buvo surašyti teisėtai, nes šios palapinės yra ne kilnojamieji objektai, o ypatingieji statiniai, kuriems reikalingas statybos leidimas.

„Šiuo atveju statybas leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, nes nebuvo net kreiptasi su statinių projektais. Statybos įstatymas apibrėžia, kas yra statiniai. Ginčo objektai visus juos atitinka: montuojant palapines buvo naudojama specialioji technika, laikančiosios konstrukcijos sumontuotos statybvietėje, atliekant statybos darbus, šių objektų neįmanoma perkelti į kitą vietą jų neišardžius ar nesumažinus vertės, pamatams naudotos gelžbetoninės plokštės, prie kurių sandėliai pritvirtinti varžtinėmis jungtimis. Šiems statiniams buvo būtinas statybas leidžiantis dokumentas, o savivaldybės sutikimas gali būti tik projekto dalis, sutikimas nėra statybų leidimas“, – tvirtino L. Bankovskė.

Ji, beje, pabrėžė, jog palapinių galima ir negriauti, o jas įteisinti, tačiau pirmiausia reikėtų pripažinti, kad jos yra ne kilnojamieji daiktai, o ypatingieji statiniai.

Ketvirtadienį išklausęs abiejų šalių argumentus, teismas padarė pertrauką iki rugpjūčio vidurio. Tuomet posėdyje numatoma apklausti ekspertą bei trečiųjų šalių atstovus.