Jau kitą savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės taryba tvirtins tris rajonui itin svarbius strateginius dokumentus: Strateginį plėtros planą, Kultūros strategijos projektą ir Turizmo plėtros planą. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė pabrėžia, kad gyventojams jie svarbūs tuo, jog konkrečiai ir aiškiai nurodo, kokia kryptimi bus vystoma rajono plėtra ir kaip gyvensime artimiausią dešimtmetį. Visi jie buvo pristatyti ir aptarti su bendruomenėmis, o vėliau koreguoti pagal gyventojų pastabas ir pasiūlymus.

Kad rajone būtų gera augti ir gyventi

Gyventojams, pasak direktoriaus pavaduotojos, svarbiausi keli klausimai: kokiais keliais žmonės važinės į darbą ir namus, ar vaikams užteks vietų darželiuose, kokiose klasėse mokysis vaikai ir kokias mokymo priemones naudos, ar Savivaldybė užtikrins pakankamą socialinių būstų skaičių, kiek negalią turinčių žmonių galės pasinaudoti būsto pritaikymu ir panašiai.

Todėl iš esmės visa strategija orientuota į tokius pokyčius, kurie kiekvienam gyventojui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, gyvenamosios vietos garantuos tinkamas sąlygas mokytis, gyventi, kurti šeimas ir dirbti Klaipėdos rajone.

„Ateities rajoną per dešimt metų matome su daugiau naujai pastatytų darželių ir mokyklų, apšviestų gatvių, asfaltuotų žvyrkelių, įrengtų pėsčiųjų ir dviračių takų, su kokybiškomis kultūros paslaugomis, prieinamomis kiekvieno miestelio ar kaimo gyventojui“, – pranešime spaudai cituojama R. Petrauskienė.

Numatyta kuo daugiau viešųjų paslaugų socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir sporto srityse perduoti bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, o viešasis sektorius turėtų teikti tik tas viešąsias paslaugas, kurių negali teikti NVO, bendruomeninės organizacijos ir verslo įmonės.

„Klaipėdos rajone jau dabar matomas didelis įvairių socialinių paslaugų poreikis, ypač ilgalaikės socialinės globos, ir jis nėra užtikrinamas turimų socialinių įstaigų. Kursime neformaliojo vaikų švietimo finansavimo modelį, galintį paskatinti naujų paslaugų kūrimą, kurias irgi galėtų teikti bendruomenės ar NVO“, – pastebi direktoriaus pavaduotoja.

Numatyta per 10 metų modernizuoti 14 švietimo įstaigų, pastatyti bent 2 ikimokyklinio ugdymo ir 2 bendrojo ugdymo mokyklas, skatinti pedagogus ir vadovus kelti kvalifikaciją, bet tuo pačiu gerinti ir jų darbo sąlygas.

Svarbi ir infrastruktūra

Itin svarbus ir urbanistinės plėtros Klaipėdos pašonėje, pavyzdžiui, Sendvario seniūnijoje, suvaldymo klausimas. Pasak direktoriaus pavaduotojos, pastebima, kad tose vietovėse, kur kuriasi daugiausia naujakurių, nespėjama vystyti inžinerinės ir socialinės infrastruktūros. Šalia Klaipėdos esančiose gyvenvietėse trūksta apšvietimo, asfaltuotų gatvių, vaikams – darželių ir mokyklų, menkesnė ir įvairių kultūros renginių, neformalaus ugdymo paslaugų pasiūla.

Kompaktiškose miestelių gyvenvietėse žmonės kuriasi ne miestelyje, kur sutelktos įvairios paslaugos, o už jo ribų. Dėl to bus rengiamas naujas Savivaldybės teritorijos bendrasis planas, o dėl susisiekimo infrastruktūros vystymo šalia Klaipėdos esančiose gyvenvietėse bus siekiam rasti sutarimą su Klaipėdos miesto vadovybe ir sukurti bendrą veiksmų planą.

„Norint išlaikyti patrauklumą investicijoms, verslui, turime kurti verslo poreikius atitinkančią infrastruktūrą, ir ne tik. Rajonas jau dabar skiria finansinę paramą, skatinančią kurtis ir plėstis smulkųjį verslą, tačiau norisi, kad būtume patrauklūs ir didiesiems investuotojams, galintiems sukurti daugiau darbo vietų. Visi galimi sprendimai, be abejo, bus priimami bendradarbiaujant su verslo organizacijomis, nes patirtis rodo, kad būtina kurti ir bendradarbiavimo tarp verslo, savivaldos ir švietimo sektoriaus mechanizmą. Kalbame ir apie naujų turgaviečių sukūrimą, jau esamų modernizavimą, Savivaldybės pastatų pritaikymą verslo poreikiams“, – konkrečius uždavinius vardija R. Petrauskienė.

Dėmesys kultūrai ir turizmui

Į rajono plėtros strateginį planavimą yra įtraukiama ir Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros strategija, kuria siekiama išgryninti Savivaldybės kultūros plėtros kryptis iki 2030 m.

Išskirtos dvi prioritetinės kryptys: Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos kultūros puoselėjimas bei subalansuotos kultūros politikos kūrimas.

Esamuose kultūros centruose, muziejuose, bibliotekose žmonės pageidaujama daugiau veiklų įvairaus amžiaus gyventojams, edukacijų vaikams, jaunimui, šeimoms, senjorams. Naujose gyvenvietėse – Slengiuose, Ketvergiuose ir pan. – apskritai trūksta bibliotekų, kultūros centrų.

„Kultūros strategijoje numatyta tvarkyti rajone esančius kultūrinio paveldo objektus (Jokšų tiltą per Karaliaus Vilhelmo kanalą, piliakalnius ir t. t.), kurti naujas edukacines programas, o kultūros įstaigas paversti moderniais daugiafunkciais centrais. Matome poreikį leisti kultūros įstaigoms teikti daugiau mokamų, komercinių paslaugų ir taip uždirbti pajamas“, – sako R. Petrauskienė.

Strateginiame plėtros plane įvardinti ir pagrindiniai su turizmo plėtra susiję uždaviniai.

„Didinti turistinį rajono patrauklumą ne tik sezono metu galėsime kompleksiškai vystant didžiausio turistinio potencialo vietoves Priekulės, Agluonėnų, Gargždų ir Karklės teritorijose. Planuojama sutvarkyti nemažai viešųjų erdvių, tokių kaip parkai, lankytinos istorinės vietos, įrengti dviračių takus“, – sako R. Petrauskienė.