Penktadienį į Klaipėdą pirmojo savo vizito atvykęs susisiekimo ministras Marius Skuodis dar kartą pažadėjo, jog geležinkelio plėtrai Girulių miškas nebus aukojamas, taip pat patikino, kad bus ieškoma lėšų, jog iki kitų metų galo būtų baigta Baltijos prospekto ir Vilniaus bei Šilutės plentų sankryžos rekonstrukcija. Tuo metu nei dėl pietinio aplinkkelio projekto paankstinimo, nei Jakų žiedinės sankryžos užbaigimo konkrečių atsakymų jis nedavė.

Anot ministro, Klaipėdos švyturys, kurį ketina perimti uostamiesčio savivaldybė, lankymui turėtų atsiverti kitą sezoną.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Miško išsaugojimas – nekvestionuojamas”

„Galiu dar kartą pareikšti, kad esame sutarę tiek su aplinkos ministru, tiek Vyriausybėje, tiek su geležinkelių vadovu, uosto vadovu ir kitais, kad ieškosime visų alternatyvų, kaip užtikrinti miško išsaugojimą. <…> Girulių miško išsaugojimas yra nekvestionuojamas klausimas. Mes patys pasiūlėme konkrečias formuluotes tiek į bendrąjį planą, tiek sutarėme su mano kolega Simonu Gentvilu, kaip ir kas turi būti parašyta. Tai yra prioritetas”, – Girulių geležinkelio stotyje surengtos spaudos konferencijos metu teigė M. Skuodis.

AB „Lietuvos geležinkeliai” generalinis direktorius Mantas Bartuška, paklaustas, kokios tokiu atveju yra kitos geležinkelių plėtros alternatyvos, teigė, jog pirmiausia reikia pasižiūrėti ir išnaudoti uosto teritoriją.

„Yra Anglinės kelynas, kuris šiai dienai neišnaudojamas, iš principo yra krovinių pasikeitimo tam tikrų aspektų, kuriuos irgi reikia vertinti, net esamas Pauosčio kelynas nėra 100 procentų išnaudojamas šiuo metu. Klausimas, ar neužtenka esamos infrastruktūros, o jei trūksta, kur ją artimiausioje dalyje galima šiek tiek praplėsti, kad aprūpinti krovinius. Visos alternatyvos šiuo metu yra svarstomos. Kopūstai kaip alternatyva galima, viskas priklauso nuo srautų kiekio, dydžio, ar to reikia, nes šiai dienai turime labai gerai pasverti, du kartus pamatuoti investicijas, nes jos yra ilgalaikės, daromos penkiasdešimtmečiui, šimtui metų, kai tuo tarpu visi girdime su geopolitka yra iššūkių, su kroviniais yra iššūkių, turime du kartus pamatuoti, kur investuojame, kad tai tikrai atsipirktų”, – sakė M. Bartuška.

Ministras savo ruožtu teigė, kad jau šiemet bus pradėti darbai ieškant sprendimų, kaip greitojo geležinkelio vėžė galėtų eiti nuo Kauno iki Klaipėdos.

„Turėdami atsakymus darysime viską, kad tokia vėžė būtų įtraukta į europinius transporto tinklų dokumentus ir susitvarkius su „Rail Baltica”, labai tikiuosi pabaigus 2026 metais, kitoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje mes jau galėsime prieiti prie europinio standarto, greitojo geležinkelio linijos planavimo čia”, – sakė M. Skuodis.

Prioritetas – Baltijos prospektas

„Iki kitų metų pabaigos surėmę pečius turime padaryti viską, kad užbaigtume pradėtą Baltijos prospekto pagrindinio žiedo rekonstrukciją. Iš tiesų šiais metais pasistengsime tikrai ieškoti ir finansinių galimybių, tikrai daug dirbame, kad galėtume maksimaliai padaryti darbų, o kitais metais užbaigti”, – teigė ministras.

Paklaustas dėl galimybės užbaigti Jakų žiedo rekonstrukciją įrengiant viaduką Šilutės-Palangos kryptimi, M. Skuodis akcentavo, jog tai turi nulemti kaštų ir naudos analizė.

„Mes turime po Baltijos prospekto, nepamirškime, dar ir kitas sankryžas. Klausimas, kas įvyks paleidus srautą čia, toliau. Aš manau, kad mes turėsime kompleksinius sprendinius pakankamai greitai ir galėsime susidėlioti prioritetus. Čia vis dėl to labai svarbi kaštų ir naudos analizė, nes lėšas turime ribotas, tai klausimas, ar tiktai verta dabar pabaigti, galbūt prioritetas yra kiti objektai ir galėtume sugrįžti vėliau”,  – sakė jis.

Nors Uoto direkcijos vadovas Algis Latakas spaudos konferencijos metu užsiminė, kad „koncentracija uosto veiklos pietinėje dalyje verčia galvoti apie pietinį aplinkkelį, jo reikalingumą”, ministras konkrečių pažadų dėl šio projekto įgyvendinimo paspartinimo nedavė. Žinia, Klaipėdos miesto strateginiame plėtros plane įrašyta, jog jis turėtų būti tiesiamas tik 2025-2030 metais. Tuo turėtų pasirūpinti Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Uosto direkcija.

„Klausimas, kaip judės srautai. Jeigu mes koncentruojamės į pietus uosto ir plėtojame, sieksime pritraukti investicijų, strateginį investuotoją galbūt iš užsienio, ko norėtume, kad mes nepamirštume ir neapsistotume tik ties pietine dalimi. Kad iš karto išspręstume klausimą, kaip bus į ją atvažiuojama. Tai prognozuojant tam tikrus srautus, dėliojant, kas bus mūsų prioritetas – geležinkeliai, kelių transportas, kur koks bus, man atrodo, mes tada turėsime atsakymus į klausimus. Dabar svarbiausia susikoncentruoti ties tuo, kur esame, tai yra pagrindinis, visai Europai svarbus koridorius – Baltijos prospektas – ir tuomet mes turėsime atsakymus. Dabar nedrįstu pasakyti, bet norisi sudėlioti konkretų planą su pietinės dalies išvystymu, kad mes netyčia nenuskubėtume su pietine dalimi anksčiau negu turėsime sprendinius, kaip kroviniai ten judės”, – sakė ministras.

Švyturį laisvai lankysime kitąmet?

Prieš spaudos konferenciją Klaipėdos švyturyje, kuris visuomenei būna prieinamas tik kartą per metus – per Švyturių dieną, apsilankęs ministras tikino, jog bus ieškoma sprendimų, kad kuo įmanoma greičiau jis būtų atvertas visuomenei, nors kartu ir pripažino, kad yra labai sudėtingi klausimai dėl apsaugos zonų.

„Apsauginės zonos, turtiniai klausimai, tai yra uosto teritorija, yra daug dokumentų, reglamentuojančių jos panaudojimą, galimybę kažkam priklausyti”, – konkrečius sunkumus vardijo Uosto direkcijos, valdančios aplink švyturį esančią žemę, vadovas A. Latakas.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, miesto taryba jau birželį turėtų priimti sprendimą, kuriuo išreikštų sutikimą perimti šį dabar Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) valdomą turtą. Po to atitinkamą sprendimą dėl jo perdavimo turėtų priimti Vyriausybė.

„Labai norėčiau, kad švyturys būtų atvertas nuo kito sezono, kitais metais”, – sakė ministras.

Savivaldybei perėmus ir visuomenei atvėrus Klaipėdos švyturį, jo pagrindinė paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą – išliktų, nes tai svarbus navigacinis objektas jūrininkams. LTSA Jūrų departamento specialistai toliau rūpintųsi navigacine įranga.

Klaipėdos švyturys buvo pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. vėl atstatytas.