Išanalizavę, ką remiantis „Kantar“ tyrimais dažniausiai valgo šalies gyventojai, mitybos specialistai turi pastabų: per daug valgoma mėsos bei jos produktų ir nepakankamai vaisių, daržovių bei žuvies.

Laikantis mitybos ekspertų rekomendacijų, patariama, kad didžiąją dalį mitybos sudarytų augaliniai produktai: grūdinės kilmės gaminiai, kaip duona, košės, makaronai, kruopos ir daržovės, vaisiai bei uogos. Tuo metu šalies gyventojų mityboje dominuoja gyvūninės kilmės produktai – mėsa, jos gaminiai, kiaušiniai, sviestas, sūris, o vaisių ir daržovių valgoma per mažai.

Jason Briscoe (unsplash) nuotr.

Mitybos ekspertai daržovių ir vaisių kasdien kiekvienam pataria suvalgyti po penkias porcijas, t.y. iki pusės kilogramo, didesnė jų dalis turėtų būti daržovės. Tuo tarpu remiantis „Kantar“ tyrimo duomenimis, šios rekomendacijos kasdien laikosi tik kas antras Lietuvos gyventojas.

„Kaip matome iš tyrimo, pusė žmonių daržovių ir vaisių valgo nepakankamai, o net kas dešimtas jų valgo ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nors jų turėtų būti patiekiama kone kiekvieno valgio metu. Taip negaunama skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralų. Svarbu bent du-tris kartus per savaitę įtraukti ir ankštinių daržovių, kurios yra turtingas augalinių baltymų šaltinis, o štai kone kasdien ant stalo atsiduriančios mėsos ir ypač jos rūkytų produktų taip dažnai valgyti nederėtų“, – pranešime cituojama mitybos specialistė Urtė Dičmonaitė iš Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro.

„Kantar“ tyrimas rodo, kad lietuvių racione neapsieinama be duonos: ją kone kasdien valgo per 70 proc. (pusė – kasdien), tik vienetai jos nevartoja apskritai. Tiesa, pusė gyventojų vartoja ir baltos duonos gaminius. Grūdų dribsnius košėms bent sykį per savaitę valgo beveik trečdalis gyventojų (30,8%). Dažnas patiekalas ant šalies gyventojų stalo būna ir iš makaronų.

„Grūdinių produktų vartojimas, kaip rodo duomenys, kiek geresnis, tačiau svarbu nepamiršti, kad vertingiausi yra viso grūdo gaminiai, kurie turi daugiau skaidulinių medžiagų ir mineralų. Skaidulinės medžiagos palaiko sklandų virškinimą, normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje ir mažiną padidėjusį gliukozės lygį. Viso grūdo produktus galime atpažinti ir iš tamsesnės, rudesnės spalvos; tokie grūdai vertingesni ir kalbant apie košes“, – sako mitybos specialistė.

Bene prasčiausiai iš svarbių sveikatai produktų valgoma žuvis. Kas penktas gyventojas žuvies ragauja vos kartą per mėnesį ar rečiau, nors dietologai pataria žuvies produktus įtraukti bent 2–3 kartus per savaitę. Pastarosios rekomendacijos laikosi tik daugiau nei trečdalis gyventojų (38,4%).

„Pastebime, kad gana aukštas mėsos ir gyvūninės kilmės produktų vartojimas – mažiausiai kartą–triskart per savaitę valgoma mėsos ir paukštienos produktų, kiaušinių, šie produktai nedaug nusileidžia vaisiams ir daržovėms. Rūkyti gaminiai, virta dešra, sviestas, fermentinis sūris – šie produktai buvo minimi tarp vartojamų dažniausiai“, – teigia Justina Dundulytė, „Kantar“ media ir rinkos tyrimų vadovė.

Rinkos tyrimų ekspertė taip pat atkreipė dėmesį, jog tarp kasdienių produktų buvo dažnai minėtas ir cukrus. Jį kasdien nurodė vartojantis beveik 4 iš 10 gyventojų, bent sykį ar kelis per savaitę jį vartoja du trečdaliai gyventojų.

Daugiau nei trečdalis žmonių, tyrimo duomenimis, ne mažiau kaip kartą ar keliskart per savaitę pasilepina ir sausainiais bei saldainiais.

„Renkantis pyragus, sausainius, tortus ar kitus konditerijos gaminius vertėtų atkreipti dėmesį į sudėtį, vengiant palmių ar kokosų riebalų, kurie turi nemažai sočiųjų riebalų rūgščių. Taip pat hidrintų riebalų, nes jie didina blogojo cholesterolio kiekį, kas nepalanku širdies ligų atžvilgiu. Patartina dažniau rinktis maisto produktus, kurie yra ženklinti „Rakto skylutės“ simboliu. Šiuo simboliu ženklintos maisto prekės turi mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų ir daugiau skaidulinių medžiagų bei atkreipia dėmesį į sveikatai palankius produktus“, – sakė U. Dičmonaitė.

„Kantar“ duomenys rodo, jog su amžiumi imama valgyti šiek tiek sveikiau.

„Vyresni žmonės valgo mažiau cukraus, užkandžių, pusfabrikačių, paruoštukų. Galbūt dėl išminties ir sveikatos sumetimų, o galimai su amžiumi atsiranda daugiau laiko pasigaminti maisto namuose. Be to, šią tendenciją gali veikti ir dalies šios grupės žmonių sumažėjusios pajamos, pasitraukus iš darbo rinkos“, – sako J. Dundulytė.

Mažesnės pajamos taip pat susijusios ir su retesniu tokių produktų vartojimu kaip sviestas, mėsa, paukštiena, žuvis, daržovės ir vaisiai, sūris.

Skirtumų yra ir analizuojant vyrų–moterų mitybą. Vyrai kone dešimtadaliu mažiau valgo vaisių ir daržovių, varškės, košių, bet daugiau nei moterys valgo baltos duonos, dešrų ir dešrelių, pusfabrikačių.