Į nuotolinį susitikimą pietinės miesto dalies gyventojus ketvirtadienio pavakare sukvietę Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą valdančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovai ne visus jame dalyvavusius klaipėdiečius įtikino, kad šis objektas pavojaus nekelia.

„Klaipėdos naftos“ archyvo nuotr.

Pagrindinis susitikimo tikslas buvo noras gyventojams išsamiai paaiškinti, kodėl pernai lapkritį įvyko incidentas, kai sekmadienio rytą ėmė kaukti SGD terminalo sirenos, bei kas padaryta, kad tai nepasikartotų.

„Klaipėdos naftos“ Priešgaisrinės saugos skyriaus vadovas Gytis Samuolis aiškino, jog SGD terminalas turi tris gyventojų perspėjimo sistemas, tik jos yra sumontuotos skirtingose vietose. Viena sirena yra pačiame terminale, kita – Birių krovinių terminale, o trečioji įrengta ant uosto vedlinės.

„Pernai lapkritį suveikė Birių krovinių terminale esantį sirena. Tai įvyko dėl gedimo valdymo punkte. Visa pietinė Klaipėdos dalis buvo trikdoma, kol išaiškinome, kas įvyko, nes tai buvo nesankcionuotas įsijungimas. Sirenos veikimas nebuvo matomas net mūsų pulte, todėl operatyviai sureaguoti nepavyko“, – pripažino G. Samuolis.

Po šio incidento buvo iškviesta sirenas sumontavusi įmonė, ji atliko remontą ir esą šiandien viskas esą puikiai veikia.

„Klaipėdos nafta“ pasirašė sirenų priežiūros sutartį su „Sonnenburg“ kompanija ir jos specialistai kas mėnesį atvyksta į Klaipėdą, atlieka sirenų apžiūrą ir patikrinimą, pateikia apžiūros aktus. Sirenos kas mėnesį yra tikrinamos tyliuoju režimu, žmonės to negirdi, bet sirenos įjungiamos pilna galia“, – aiškino G. Samuolis.

Susitikime dalyvavusi visuomenininkė Raimonda Zaborė priekaištavo, jog iki šiol viešai neskelbiami civilinės saugos specialistų mobiliųjų telefonų numeriai, todėl esą savaitgalį neįmanoma išsiaiškinti, kas atsitiko, jei sirena pradėjo kaukti.

„Tyrimo metu dėl tos sirenos suveikimo aiškinomės, kur skambinti tokiu atveju, tai vienintelis atsakymas buvo 112“, – tvirtino G. Samuolis.

Susitikime pristatyta ir informacija, kokią grėsmę apskritai kelia SGD terminalas. „Klaipėdos naftos“ SGD terminalo saugos ir sveikatos vadovas Audrius Levickas tvirtino, kad nors SGD terminalas ir yra priskiriamas prie pavojingų objektų, jo keliama grėsmė esą yra minimali.

Jei įvyktų avarija, neigiamas poveikis gali būti trejopas. Išsiliejusios dujos, jei susidurtų su liepsnos šaltiniu, gali užsidegti, bet greitai ir sudegtų. Jei dujos išsilietų ant vandens paviršiaus, jos labai greitai išgaruotų ir poveikio aplinkai nepadarytų, nes yra laikomos ekologišku iškastiniu kuru.

Didžiausia grėsmė būtų, jei į SGD laivą-saugyklą atsitrenktų kitas laivas ir saugomos dujos patektų į aplinką. Tokiu atveju pavojaus zona būtų laikoma 1,34 km spinduliu aplink terminalą, o tai reiškia, kad į ją patenka vos keli gyvenamieji namai ir uosto įmonės.

Jei įvyktų tokia avarija, įsijungtų gyventojų perspėjimo sirenos, būtų skelbiama ir tekstinė informacija. Pagrindinė žinia žmonėms ta, jog reikėtų vengti atvirų erdvių, kuo skubiau patekti į patalpas, neiti iš namų, užsidaryti langus.

„Tačiau tai aktualu tik tiems gyventojams ir darbuotojams, kurie patenka į tą 1,34 kilometro pavojaus zoną. Pavyzdžiui, Mogiliovo gatvėje nėra net teorinės tikimybės apie SGD terminalo poveikį“, – tvirtino A. Levickas.

Gyventojams ir darbuotojams, kurie patenka į SGD terminalo pavojaus zoną, yra išdalyti lankstinukai, kuriuose patekta informacija, kaip reikėtų elgtis, jei įvyktų incidentas.

A. Levickas patikino, jog SGD terminalo veiklos iki šios dienos jame nėra buvę nė vieno incidento ar avarijos.

„Dujos užsidega, jei jų koncentracija ore yra nuo 5 iki 15 procentų. Dujos sprogsta patalpų viduje, kai yra kliūtys. Kai yra atvira erdvė, smūgio neįmanoma išgauti. Atviroje erdvėje jos gali tik užsidegti. Klaidingai galvojama, kad jei SGD terminalas sprogs, tai Klaipėdos nebeliks. Tai taip nebus, sprogimas yra teoriškai neįmanomas“, – tvirtino A. Levickas.

Tačiau visuomenininkė R. Zaborė dėstė savo pamąstymus, kad SGD terminalas grėsmę klaipėdiečiams gali kelti dėl kitų uosto kompanijų veiklos.

„Pavyzdžiui, „Begoje“ atvirai kraunama salietra ar siera, o tai yra sprogios medžiagos. Ar esate įvertinę, koks bus poveikis SGD terminalui, ar jis nesprogs, jei „Begoje“ sprogs kraunama salietra. Jūs labai siauriai žiūrite, o aš nerimauju dėl savo artimųjų“, – priekaištavo R. Zaborė.

A. Levickas tvirtino, kad visų kompanijų galimai keliamos grėsmės buvo vertinamos dar tuomet, kai buvo renkama SGD terminalo vieta.

„Visos rizikos buvo įvertintos ir labai rimtai įvertintos“, – patikino „Klaipėdos naftos“ atstovas.