Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos psichikos sveikatos centrui bei trims fiziniams asmenims pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir panaudojimo, kai dėl to buvo padaryta didelė žala. Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pranešimo, valstybei padaryta žala siekia per 52 tūkst. eurų.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, kad Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos psichikos sveikatos centro tuometinė vadovė medicininėje dokumentacijoje galimai fiksavo melagingus duomenis apie tariamai suteiktas gydymo paslaugas Psichikos dienos stacionare. Per daugiau nei pusantrų metų privalomojo sveikatos draudimo elektroninėje sistemoje „Sveidra“ buvo užfiksuota, kad įstaiga suteikė paslaugas 101 pacientui, nors, surinktais duomenimis, tokios paslaugos nebuvo teikiamos. Įtariama, kad tokių nusikalstamų veiksmų buvo imtasi siekiant įgyti didesnį finansavimą viešajai įstaigai bei suformuoti nuomonę apie gerus gydymo įstaigos veiklos rezultatus”, – rašoma FNTT pranešime.

Galimai tikrovės neatitinkantys duomenys apie įstaigos Psichikos dienos stacionare tariamai suteiktas gydymo paslaugas buvo pateikti Valstybinei ligonių kasai, kuri gautų duomenų pagrindu per beveik pusantrų metų Kretingos psichikos sveikatos centrui pervedė priskaičiuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas – per 52 tūkst. eurų.

Atliekant tyrimą įtarimai buvo pareikšti tuometinei įstaigos vadovei Innai Viršilienei bei juridiniam asmeniui – Kretingos psichikos sveikatos centrui. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Įtarimai taip pat buvo pareikšti ir dviem įstaigos darbuotojams, kurie buvo įtariami dokumentų klastojimu, tačiau su jais susiję ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, asmenis atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos – laisvės atėmimas iki septynerių metų. O už dokumentų klastojimą ir panaudojimą, kai dėl to buvo padaryta didelė žala, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki šešerių metų.