Naktį į gegužės 29-ąją eidamas 64-uosius metus mirė klaipėdietis vaikų rašytojas, poetas Sigitas Poškus.

S. Poškus, debiutavęs 1991 m. poezijos rinkiniu „Eilėraščiai“, savo kūrybą daugiausiai skyrė vaikams. 2018-aisiais jam buvo įteikta 32–oji literatūrinė Ievos Simonaitytės premija. Jis buvo įvertintas už „žaismingai ir meniškai parašytas istorijas, žaidžiant žodžių reikšmėmis ir sąskambiais, sąmojingai ir šmaikščiai, supinant lietuvių tautosakos, pasaulio literatūros, šių dienų, ypač pamario krašto, realijų nuotrupas”.

„Ir ne tik vaikų rašytojas buvo: klausomės dažnai nesigilindami (o ir kas girdėdamas gilinsis autorystę?) jo ir Litinsko, Pupšio, Konstantinovo dainas. Klaipėda neturi valdžios patvirtinto himno. Tuo vertingesnis ne Komisijos patvirtintas, bet žmonių dainuojamas himnas”, – apie savo brolį parašė Linas Poška, priminęs, kad jo sukurti žodžiai tapo bene garsiausia grupės „Studija” daina, laikoma neoficialiu uostamiesčio himnu.

„Skaitau a.a. Sigito Poškaus atsiųstojo ciklo penkioliktąjį eilėraštį, iš vidurio ciklo, kuriame keliskart cituojamas Vienažindžio „Linksminkimos, linksminkimos, pakol jauni esma…” Fone veikia televizorius, LRT transliuoja kino apdovanojimus. Ir tuo metu, kai aš perskaitau „linksminkimos…”, nutinka kažkas, ko smegenys dar nespėja suvokti, bet jau siunčia aliarmo signalą: lygiai tuo pat metu, sekundė į sekundę, kažkokia dainininkė televizoriuje uždainuoja – „Linksminkimos, linksminkimos, pakol jauni esma…” Gal per jautriai reaguoju, bet kiek šansų tokiam sutapimui pagal tikimybių teoriją? Laikysiu tai atsisveikinimu. Šviesaus tau dangaus, Sigitai”, – savo „Facebook” paskyroje rašo rašytojas Gintaras Grajauskas, dar prieš keletą dienų bendravęs telefonu su S. Poškumi apie jo būsimą eilėraščių publikaciją žurnale „Durys”.

Atsisveikinimas su rašytoju numatomas birželio 5-ąją, nuo 10 iki 14 val. „Aternos“ laidojimo namuose Šilutės pl. 48B, šalia šv. Brunono bažnyčios ir vienuolyno ansamblio. Tą pačią dieną mirusysis bus palaidotas šeimos kape Lėbartų kapinėse.