Gyventojai smarkiai nerimauja dėl to, kokią įtaką pandemija turės jaunimo išsilavinimui ir ypač fizinei bei psichinei sveikatai. Visuomenės manymu, jauniems žmonėms per karantiną labiausiai stinga kontaktinio mokymo ir susitikimų su draugais.
Tačiau pats jaunimas labiausiai pasigenda ne tiek paties kontaktinio mokymo, kiek gyvo ryšio, rodo naujas „Kantar“ „COVID-19 barometras“.
„Nors vyresniems atrodo, kad jauniems žmonėms labiausiai stinga grįžimo į įprastas mokymosi vėžes (taip atsakė 41 proc.), bent jau abiturientai ir studentai to pasigenda perpus mažiau. Bet ko jiems išties stinga – tai paties kontakto. Ir stoką jaučia ne vien susitikimų su draugais, kaip mąsto vyresni žmonės, tas stygiaus spektras daug platesnis: nuo viešų susibūrimų, lauko renginių ar festivalių iki interakcijos mažesnėse grupėse – apsilankymų kavinėse, parduotuvėse ar naujų pažinčių“, – pranešime spaudai cituojama „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili.
Pasak ekspertės, tai rodo, jog kartais šiek tiek kitaip įsivaizduojame tam tikros visuomenės dalies poreikius, nei jie išties yra.
„Svarbu atskirti gyvo bendravimo svarbą nuo mokymosi būdo. Turime suprasti, kad per šiuos metus pasikeitė ne tik darbuotojų lūkesčiai darbo vietai ir pobūdžiui – jaunimo lūkesčiai dėl mokymosi tokio, koks jis buvo anksčiau, taip pat pakito, bet ryšio svarbos klausimas tapo tik aktualesnis”, – sakė ekspertė.
Socialiniai tinklai – labiau vitrina nei ryšys
Nors kartais esama įsitikinimo, kad jaunimas prisibendrauja socialiniuose tinkluose, šie socializacijos jausmo, pasirodo, suteikia nedaug, o buvimas nuolatinių aktualijų lauke bei ribota galimybė jas aptarti gali stiprinti nerimo jausmą.
„Socialiniai tinklai, panašu, daugiau atlieka vitrinos vaidmenį nei pakeičia gyvą bendravimą. Nors socialinių tinklų naudojimas išaugo, būtent socialinių ryšių jauni žmonės pasigedo labiausiai. Tai, jog nuotolinis ryšys neatstoja tiesioginio, parodo ir stiprus tyrime matomas jaunimo nerimo lygis: 18–24 metų žmonės turėtų būti sąlyginai ramesnė grupė, dar turinti tėvų, senelių finansinį ir emocinį užnugarį, tačiau tarp jų daugiausia manančių, jog esama situacija blogės“, – pastebi „Kantar“ ekspertė.
Kas trečias moksleivis – ties emocinio sutrikimo riba
Psichologai akcentuoja, jog būtent mokymosi įstaigos jauniems žmonėms sudaro didesnę dalį socializacijos ir kontaktų. Psichologai ir 40 vaikų interesus ginančių nevyriausybinių organizacijų ragina atkreipti visuomenės dėmesį į drastiškas kontaktinio ugdymo nutraukimo pasekmes.
„Įvedus nuotolinį mokymą, pamirštama, jog mokymosi institucijos moksleiviams bei studentams suteikia ne tik mokslą, bet ir didžiąją dalį žmogiškųjų ryšių. Šio gyvo ryšio praradimo pasekmės jau dabar yra grėsmingos. Jeigu per pirmąjį karantiną maždaug 5 proc. vaikų buvo ant emocinio sutrikimo ribos, tai po antrojo ilgos socialinės izoliacijos laikotarpio šis skaičius pasiekė krizės lygį: kas trečias vaikas balansuoja ties emocinio sutrikimo riba. Turime ieškoti skubių sprendimų grąžinti vaikams ir jaunimui ryšius su bendramoksliais“, – sakė viena iš kreipimosi iniciatorių, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė psichologė Roma Jusienė.
Pasak profesorės, jau pavasario karantino metu turimi duomenys rodė, kad trečdalio vaikų emocinė savijauta pablogėjo.
„Ankstyvą vasarą ir rudens pradžioje, vaikams sugrįžus į mokyklas, aiškiai matėme pagerėjimą. Nuo vėlyvo rudens iki šio pavasario – situacija nuolat blogėja. Todėl net ir savaitė kontaktinio mokymo ir gyvo ryšio yra itin svarbu vaikų savijautai – didelė dalis pedagogų, tėvų, mokymo įstaigų nesuvokia šių pasekmių masto“, – akcentavo psichologė R. Jusienė.
Kad karantinas gali turėti neigiamų pasekmių jaunimui, rodo ir „Kantar“ tyrimas – tik mažiau nei dešimtadalis gyventojų nurodė, kad pasekmių nebus. Likusieji stipriai nuogąstavo dėl įvairių sričių.
„Daugiau nei 7 iš 10 gyventojų manė, jog tai neigiamai paveiks jaunimo išsilavinimo kokybę, taip pat psichinę ir fizinę sveikatą. Didelė dalis nuogąstavo ir dėl neigiamo poveikio stojimui į norimas mokymo institucijas. Kas antras sakė, jog tai pablogins jų santykius šeimoje ir su draugais, taip pat savikontrolę. Vienintelį pozityvų aspektą visuomenė įžvelgė technologijų ir nuotolinio bendravimo įgūdžių pažangoje“, – sakė R. Sadunišvili.
Daugiau sportavo ir meditavo
Tarp paties jaunimo nerimaujančių dėl savęs paties ir artimųjų yra daugiau kaip ketvirtadalis (27%), antra tiek šioje amžiaus grupėje yra manančių, kad padėtis toliau tik pablogės (28%). Juos labiausiai gąsdina pajamų ar atlyginimo sumažėjimas, o taip pat beveik pusė nerimauja dėl visuomenės stabilumo pandemijos metu.
Nors kitose amžiaus grupėse pandemija įkvėpė įvairių veiklų ūgtelėjimą – padidėjo dėmesys sveikai mitybai, gyventojai aktyviau ėmėsi daržininkauti, skaityti, užsiimti kita mėgstama veikla, jaunimas šį laiką skyrė ilgesniam miegui, ėmė aktyviau naudotis socialinių tinklų programėlėms.
Tiesa, ši grupė taip pat nebuvo pasyvi problemos akivaizdoje – daugiau sportavo ir dažniau nei vyresni bandė medituoti ir gilintis į save.
Persiųskite tai Grubliauskui, Cesiuliui ir Dirgėlienei. Jų intelektas to nesiekia.