Prasidėjus kalendorinei vasarai Lietuvoje švenčiama ir Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šia diena, kuri pirmą kartą paminėta 1950-aisiais metais, siekiama nuolat priminti visuomenei apie būtinybę saugoti ir gerbti vaikų teises.

Savo patirtimi ir įžvalgomis apie vaiko teisių įgyvendinimo ypatumus ir tų teisių pažeidimus Lietuvoje kartu su kolegėmis dalinasi ir Klaipėdos apylinkės prokurorė Rita Ušinskienė.

Remiantis Informatikos ir statistikos departamento duomenimis, per 2019 metus buvo užregistruotas 981 atvejis, kai nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėjo vaikai iki 18 metų. 2020 metais šis skaičius kiek sumažėjo – užregistruota beveik 800 tokių atvejų.

Ne vienerius metus nusikaltimus, susijusius su nepilnamečiais, tirianti Klaipėdos apylinkės prokurorė R. Ušinskienė, pasakodama tai, kas apskritai yra smurtas prieš vaikus, pažymi, jog bet koks smurtas prieš vaiką visuomet yra jo teisių pažeidimas.

„Smurtavimas prieš vaiką bet kokia forma yra netinkamas suaugusiojo elgesys, kai šis savo veiksmais ar žodžiais sukelia vaikui fizinį ar dvasinį skausmą, žaloja jo fizinę ir psichinę sveikatą. Toks netoleruotinas elgesys sukelia plataus spektro neigiamas pasekmes vaiko raidai, elgesiui, savijautai“, – pranešime spaudai pažymi prokurorė.

Dažniausiai prieš vaikus smurtauja jų tėvai

Dažniausiai vaikai smurto aukomis tampa aplinkoje, kurioje turėtų jaustis saugiausiai – savo šeimoje. Kaip pastebi pašnekovės, nemažai ikiteisminių tyrimų pradedama ir dėl kitų vaikui artimų asmenų panaudoto smurto. Neretas atvejis, kai vaikai fizinį smurtą patiria ir nuo bendramokslių, kaimynų, mokytojų, darželių auklėtojų, trenerių, neformalaus ugdymo pedagogų, nepažįstamų vaikų ar suaugusiųjų.

Smurtiniais veiksmais vaikus dažnai auklėja ir vieno iš tėvų nauji sutuoktiniai ar asmenys, su kuriais mama ar tėvas gyvena neįregistravęs santuokos. Pasitaiko ir pakartotinio smurto atvejų tose pačiose šeimose.

„Viename ikiteisminiame tyrime vyras buvo nuteistas dėl smurto prieš sutuoktinę ir jos dukrą. Netrukus po nuosprendžio vyras vėl smurtavo prieš sutuoktinės dukrą iš pirmos santuokos, keršydamas už pirmąjį nuosprendį, ją terorizavo“, – pasakoja prokurorė iš Kauno Daiva Brudnienė.

Ji taip pat teigė, jog retai, bet pasitaiko atvejų, kai prieš vaikus smurtauja ir globėjai, įtėviai.

„Netrukus planuojame baigti ikiteisminį tyrimą, kuriame tiriami globėjų veiksmai prieš 9 jų globotus vaikus. Įtarimai dėl smurto ir piktnaudžiavimo globėjų teisėmis ir pareigomis pareikšti sutuoktiniams. Tokie ikiteisminiai tyrimai ypatingai stebina, nes globėjai buvo atsakingi už vaikus, kuriems gyvenimas ir taip nepašykštėjo skaudžių įvykių. Tam, kad sutuoktinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pradėjus ikiteisminį tyrimą globėja siekė paveikti nepilnametį liudytoją davusį parodymus dėl moters sutuoktinio veiksmų. Globėja, žadėdama atlygį, įkalbinėjo ir prašė, kad vaikas duotų melagingus parodymus įtariamojo naudai. Šiuo metu globėjams uždrausta užsiimti šia veikla, vaikai paimti iš šeimos, o ikiteisminį tyrimą planuojama perduoti teismui“, – cituojama prokurorė.

Nukentėję vaikai atsiriboja tyla

Vaikai, patyrę smurtą iš artimų jiems žmonių – tėvų, brolių ar seserų, nėra linkę kalbėti apie patirtus išgyvenimus.

Pasak prokuratūros pranešimo, vaikams yra sunku atsiverti, pasipasakoti, nes juos nuskriaudė artimiausias žmogus – mama ar tėtis. Būna atvejų, kad jie net atsisako duoti parodymus, o nesant nukentėjusiojo vaiko parodymų tirti yra sunkiau, sudėtinga įrodinėti kaltininko kaltę.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė teigia, kad vaikai apie prieš juos įvykdytus nusikaltimus vengia kalbėti ir dėl to, nes jiems grasinama, jie toliau gąsdinami savo pačių artimųjų. Jos teigimu, pasitaiko ir situacijų, kad vaikais manipuliuojama, siekiant kaltinamiesiems palankaus sprendimo. Smurtavę asmenys bando vaikus papirkti, žadėdami jiems įvairiausius pirkinius.

Prokurorė R. Ušinskienė įvardijo, kad vaikai, prieš kuriuos buvo smurtaujama, neretu atveju apklausų metu pradeda keisti parodymus.

„Yra buvęs atvejis, kai mama smurtavo prieš savo 12-os metų sūnų ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Bylos eiga buvo sudėtinga, nes smurtauta buvo prieš du vaikus, tačiau vienas iš jų pakeitė parodymus, aiškindamas, jog brolis išsigalvojo. Šiuo atveju buvo atliekama ekspertizė, kurios metu paaiškėjo, jog vaikui išėjus iš namų, jo būsena gerėjo. Ekspertizės metu vaikas pasakojo, kad yra patyręs fizinį smurtą nuo patėvio, namuose buvo girtaujama, tačiau vaikas teigė, jog labai ilgisi mamos ir apklausų metų jis stengėsi įtikinti, kad mama jo nemušė. Specialistai tokį vaiko elgesį vertino kaip adekvatų elgesį susiklosčiusioms aplinkybėms. Vaikas buvo paimtas iš namų, natūralu, kad jis, nepriklausomai nuo santykių namuose, jų ilgisi, nori ten sugrįžti. Vyksta tarsi saviapgaulė, nuneigiant blogus dalykus. Vaikai jaučia, kad geriau gyventi šeimoje, nepriklausomai nuo to, kokie santykiai joje yra, tačiau jie nori turėti prieglobstį atskirai nuo namų ir mamos, kad atgautų psichologinę pusiausvyrą. Specialistai nustatė, kad aptariamu atveju vaikas patyrė jausmų ambivalenciją – tai priešingų jausmų susidūrimas: myliu, bet pykstu, bijau, bet tuo pat metu jaučiuosi gerai. Jei šeimoje yra fizinio smurto apraiškos, dažnu atveju vaikams tai yra kaip norma, jie net nesuvokia, kad tai yra blogai ir tai lydi juos visą gyvenimą. Vaikai, nuo mažumės susidūrę su tokiomis patirtimis, suaugę tokią neigiamą patirtį atkartoti ir savo šeimose, dažnai kuria netinkamus santykius su partneriais. Nuolatinis smurtas prieš vaiką palieka ilgalaikes pasekmes“, – sako R. Ušinskienė.

Karantinas slepia smurto prieš vaikus mastą

„Smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai nematomos, nepastebimos pašalinių, nusikalstamos veikos. Ypač tai pasireiškia karantino metu, kai vaikai nelanko ugdymo įstaigų. Jeigu vaikas pats dar nemoka ir dėl savo amžiaus negali kreiptis pagalbos, o kitas suaugęs artimos aplinkos asmuo yra linkęs smurtą prieš vaiką nuslėpti, pranešimai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką taip ir nepasiekia ikiteisminio tyrimo įstaigų. Net ir gavus pranešimą, šeimos nariai neigia smurto atvejį, nepaisant to, kad vaikui nustatomi pakankamai stiprūs sužalojimai. Duomenų apie tai, kad karantino laikotarpiu smurtinių atvejų prieš vaikus padaugėjo, neturime, tačiau daugelis specialistų, ekspertų tvirtina, jog žmonių psichikos sveikata dėl karantino sąlygų, vaikų uždarymo namuose, nuotolinio mokymosi, nuotolinio darbo, patyrė žalos, o tai reiškia, kad ir situacijų, kuomet nesuvaldomos emocijos, turėjo padaugėti. Man žinomas atvejis, kai senelis, kuriam nustatyta vaiko globa, sumušė anūką gavęs iš mokyklos pranešimą, kad vaikas laiku nesijungė prie nuotolinių pamokų ir pan“, – karantino laikotarpio skaudulius vardija prokurorė iš Vilniaus Rūta Šipkauskienė.

Kenčiantys nuo artimiausių vaikai patys dažniausiai neturi galimybių arba nedrįsta kreiptis pagalbos, todėl labai svarbus šalia esančių aplinkinių dėmesys ir elgesys.

Teigiama, jog pamažu mūsų visuomenė tolsta nuo ilgą laiką vyravusio įsitikinimo, kad suaugusieji su vaikais gali elgtis kaip tinkami ir vis dažniau pirmuoju realiu pagalbos tokiam vaikui veiksmu tampa aplinkinių skambutis bendruoju pagalbos numeriu 112.