„Keramikos tyrimai archeologams yra būdas pažinti pirmykščių kultūrų atstovus, atsekti, kur ir kada jie migravo. Moliniai puodai, dubenys ir taurės buvo naudojami kasdien ir nuolat dužo. Jų šukės, įmintos žemėje, užpustytos ar paskendusios, gulėjo tūkstantmečius, kol buvo atrastos archeologinių tyrimų metu. Akmens amžiaus gyvenvietėse randamos puodų šukės šiandien yra vienas pagrindinių šaltinių, pasakojančių apie tų laikų žmogų“, – apie birželio 4 dieną Nidoje atidaromą kilnojamąją Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą pranešime spaudai pasakoja vienas iš jos kuratorių archeologas Kęstutis Peseckas.

Kilnojamoji paroda „Pajūrio akmens amžiaus keramika“ supažindina su išskirtiniais keramikos radiniais, archeologų aptiktais Nidos, Alksnynės ir Šventosios akmens amžiaus gyvenvietėse. Šie radiniai pastaraisiais metais buvo tirti pasitelkus įvairias šiuolaikines technologijas. Gauti rezultatai nustebino ir mokslininkus. Anot kuratorių, naujausi atradimai leido į parodos eksponatus pažvelgti kitomis akimis.

„Net akmens amžiumi datuojamų puodų šukių sienelėse bei prie jų prikepusiuose degėsiuose galima aptikti vartoto maisto pėdsakų. Šiandien atliekami cheminiai tyrimai mums jau gali padėti atsakyti į įvairius klausimus, vienas iš jų: ką iš tų molinių indų valgė akmens amžiaus žmogus? Nidoje rastų molinių indų degėsių ir sienelėse išlikusių maisto pėdsakų cheminiai tyrimai atskleidė, kad šios vietos gyventojai pieną gėrė jau prieš 4,5 tūkst. metų“, – vieno eksponato istoriją pasakoja archeologas.

Pasak K. Pesecko, Nidos senovės gyvenvietėje buvo rasta galvijų, taip pat avių ar ožkų kaulų (pastaruosius atskirti retai pavyksta), tad anuomet galėjo būti geriamas tiek ožkos, tiek karvės pienas. Šis atradimas mokslininkams atskleidžia ir šį tą daugiau, pavyzdžiui, kad, be įprastų darbų – žvejybos ir ruonių medžioklės, vietiniai Pamarių kultūros žmonės, Nidoje gyvenę apie 3200–2500 m. pr. Kr., užsiėmė ir gyvulininkyste.

Parodos kuratorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologė Dalia Ostrauskienė teigia, kad naujausių tyrimų rezultatai ir atnaujinta radinių chronologija rodo, jog keramika pajūryje pradėta gaminti prieš 6000 metų. Parodos eksponatai ir joje pristatomas pasakojimas apima dviejų tūkstantmečių akmens amžiaus keramikos istorijos laikotarpį.

„Pirmieji pajūrio žvejų, medžiotojų ir gintaro rinkėjų moliniai puodai buvo smailiadugniai. Jie puikiai tiko dideliems žuvienės kiekiams virti, nes dėl smailaus dugno maistas juose nesvildavo. Apie 3200–2700 m. pr. Kr. pajūryje keramika kito, kadangi atsirado naujų gyventojų, turinčių visai kitokių žinių ir įgūdžių, į pajūrio žvejų ir medžiotojų pasaulį atnešusių naujas – Rutulinių amforų ir Virvelinės keramikos – kultūras ir technologijas. Štai kodėl Pamarių kultūros žmonių keramika ypatinga savo formomis, ornamentais. Stebina dydžių įvairovė – pačiuose didžiausiuose puoduose lengvai galėtų pasislėpti vaikas, o mažiausi primena miniatiūrinius puodelius“, – atkreipia dėmesį D. Ostrauskienė.

Parodoje eksponuojami ne tik autentiški radiniai, Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratorių Jono Petuchovo ir Eglės Odinienės restauruoti keraminiai dirbiniai, bet ir Vilniaus puodžių cecho atkurti akmens amžiaus indai.

INFORMACIJA

Paroda „Pajūrio akmens amžiaus keramika“ Kuršių nerijos istorijos muziejuje veiks mėnesį – nuo birželio 4 iki liepos 6 dienos. Po to paroda keliaus į Palangą ir Kretingą. Ši Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiama kilnojamoji paroda yra Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo projekto „Archeologijos dienos Nidoje. Pajūrio akmens amžius“, kurį organizuoja VšĮ „Akiračiai“,  dalis.