Karantinas leido žmonėms sutaupyti, bet ekonomistai prognozuoja, kad tai netruks amžinai: atsiveriant vis daugiau veiklų ir kylant kainoms, sukaupti eurai iš rankų ims slysti daug greičiai.

Statistikos departamento atliekamas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad gegužę žmonių nuotaikos dėl galimybių sutaupyti vis dar buvo optimistinės: net 56 proc. apklaustųjų mano, jog dabar labai geras arba gana geras metas taupyti.

Tuo metu 38 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad esamas metas taupyti yra labai nepalankus arba greičiau nepalankus.

Pernai gegužę, kai irgi galiojo su karantinu susiję ribojimai, gyventojų nuomonė dėl galimybių taupyti buvo pasidalijusi maždaug po lygiai: 47 proc. manė, kad yra geras arba labai geras laikas taupyti, o 46 proc. – greičiau nepalankus arba labai nepalankus.

Prieš pandemiją galimybes sutaupyti žmonės vertino dar kukliau.

Antai 2016-ųjų gegužę palankių galimybių taupyti įžvelgė 34 proc. gyventojų, o 61 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad tam netinkamas metas. O prasčiausiai galimybės taupyti buvo vertinamos 2001-aisiais.

Augo indėliai bankuose

Per karantiną atsivėrusias palankesnes galimybes taupyti atspindi ne tik žmonių nuotaikos, bet ir didėjančios jų banko sąskaitos.

Skelbiama, jog nuo pandemijos pradžios lietuvių indėliai bankuose išaugo penktadaliu arba trimis milijardais eurų ir šių metų vasarį siekė 18,4 mlrd. eurų. Beje, pagal indėlių augimo spartą Lietuva ėmė lenkti kitas ES šalis.

Bet ar dabar iš tiesų yra palankus metas taupyti?

Ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad gyventojų nuomonė dėl galimybės sutaupyti reikšmingai ėmė keistis praėjusių metų viduryje, supratus, kad pandemijos įtaka jų pajamoms nėra tokia grėsminga.

Anot eksperto, daugelio šalies gyventojų pajamos per pandemiją ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo. Tuo metu galimybės išlaidauti dėl įvestų ribojimų esą gerokai sumenko.

T. Povilausko teigimu, panašios tendencijos laikėsi ir šių metų pradžioje. Tačiau ekonomistas prognozuoja, kad gyventojų, teigiančių, jog dabar palankus laikas taupyti, ims mažėti.

Tam, pasak eksperto, įtakos turės atsiverianti ekonomika ir išaugsiančios gyventojų galimybės išlaidauti. „Be to, prisijungia ir didesnės infliacijos veiksnys“, – teigia SEB ekonomistas.

T. Povilauskui antrina ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Naivu būtų tikėtis, kad visi šiuo metu stebimi bankų sąskaitose užsistovėję pinigai ten  ir liks. Karantinui pasibaigus, tikėtina, nemaža dalis jų sugrįš į ekonomiką.  Užtenka prisiminti praėjusius metus, kuomet atlaisvinus ribojimus noriai grįžome į kavines, barus ir parduotuves, o mažmenininkai fiksavo naujus apyvartų rekordus“, – sako ji.

I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad apklausa patvirtina akivaizdžią tiesą – pastaruoju metu taupyti iš tiesų buvo lengviau

„Karantinas ir dėl pandemijos įvesti ribojimai stipriai sumažino mūsų visų išlaidavimo galimybes: jau daugiau nei metus negalime laisvai keliauti, turistauti, pramogauti. Kasdienių išlaidų apimtis sumažina ir darbas iš namų. Taigi, neįvykusios išlaidos virsta santaupomis ir užsilaiko gyventojų banko sąskaitose“, – pastebi ekonomistė.

Bet ar žmonių atsargumas ir bandymai taupyti atsipirks? Ar infliacija neištirpdys sukauptų santaupų? I. Genytė-Pikčienė pripažįsta, kad tokia grėsmė yra.

Anot ekonomistės, matant rekordus pasiekusias metalų kainas, brangstančias žemės ūkio žaliavas ir kai kurių jų stygių pasaulinėse rinkose, vargu ar galima tikėtis, kad šios tendencijos nepalies galutinio vartotojo.

„Infliacija jau porą mėnesių iš eilės kyla ir greitu laiku nesustos. Ji kėsinsis į žmonių santaupas, jei jos nebus įdarbintos į grąžą nešančias finansines investicines priemones“, – mano I. Genytė-Pikčienė.

Pribrendo didesniems pirkiniams

Beje, turbūt ir dėl galimai kilsiančių kainų vis daugiau žmonių ima manyti, kad jau atėjo tinkamas metas ir didesniems pirkiniams, tokiems, kaip baldai ar buitinė technika.

Gegužę atliktas Statistikos departamento tyrimas parodė, jog tam pribrendo 24 proc. gyventojų. Pernai gegužę apie didesnių pirkinių įsigijimą galvojo tik 14 proc. apklaustųjų, o 33 proc. buvo įsitikinę, kad tam visiškai netinkamas metas. Dabar taip manančiųjų yra 16 proc.

Bet kuriuo atveju, dabartinės žmonių nuotaikos dėl brangesnių pirkinių įsigijimo jau artimesnės buvusioms iki pandemijos nei pačioje jos pradžioje.

O kaip per pandemiją atsiradę įpročiai taupyti gali atsiliepti šalies ekonomikai? I.Genytė Pikčienė mano, kad ūgtelėjęs gyventojų taupymas ir kuklesnis vartojimas reikšmingesnės įtakos Lietuvos ekonomikai neturės, nes jos gyvybė iš esmės pulsuoja dėl eksporto.

Kita vertus, kaip pastebi ekonomistė, pagal santaupoms atsidedamų pajamų dalį Lietuvos namų ūkiai vis dar yra ES šalių rikiuotės gale.

Eurostat duomenimis, prieš pandemiją taupymui namų ūkiai skyrė 4 proc. savo turimų pajamų.

„Pagaliau atsiplėšėme nuo 2017-2018 metais stebėto nulio, tačiau ES kontekste tai vis dar itin žemas rodiklis“, – sako ekspertė.

Vidutiniškai ES namų ūkiai sutaupo 12 proc. disponuojamų pajamų ir čia pirmauja vokiečiai, švedai bei olandai (17-18 proc.). Už lietuvius taupesni ir estai, kurie atsideda 13,5 proc. pajamų.

„Jei pandemijos akivaizdoje padidėjęs gyventojų taupymas išsilaikytų ir ateityje, tai būtų naudinga, nes turėdami santaupų žmonės yra mažiau finansiškai pažeidžiami, turi daugiau manevro laisvės darbo netekimo ar kitų rizikų atveju“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Statistikos departamentas gegužę gyventojų taip pat klausė, ar jiems sunku prognozuoti būsimą savo namų ūkio finansinę padėtį.

Paaiškėjo, kad 44 proc. apklaustųjų dėl to nekyla sunkumų. Bet 49 proc. gyventojų atsakė, kad numatyti būsimą finansinę padėtį yra gana sunku arba sunku.