Viename Klaipėdos daugiaaukštyje daugiabutyje įrengiant apsaugas nuo balandžių gali tekti paaukoti jau išperėtus šių paukščių jauniklius, tikina gyventoja, kuriai toks elgesys neatrodo humaniškas net ir dėl žmonėms naudingo tikslo. Aplinkosaugininkai primena, kad visus be išimties sparnuočius saugo valstybė ir, prieš imantis veiksmų, prašo įvertinti šį faktą. 

Birželio 7-ąją „Atvirai Klaipėdai“ paskambinusi moteris pranešė, jog Ryšininkų gatvės 6-ojo namo gyventojai gavo administratoriaus pranešimą apie tai, jog bendro naudojimo patalpose bus įrengti specialūs tinklai, kurių paskirtis – apsauga nuo balandžių, pro fasado angas patenkančių vidun ir dergiančių. 

Gyventoja tokiems darbams neprieštarauja, tačiau baiminasi, kad dėl to bus išardyti paukščių lizdai, o juose šiuo metu yra kiaušiniai bei jaunikliai, kurie tokiu būdu bus pražudyti.

„Viename aukšte yra lizdas su kiaušiniais. Kitame – jaunikliai. Juk jie žus. Gal galima juos išgelbėti, šiek tiek palaukti?“, – klausė moteris, prašiusi neskelbti jos vardo. 

Interneto svetainėje rekvizitai.lt nurodytu namą administruojančios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rumpiškės“ telefono numeriu atsiliepęs vyras išklausė šią istoriją, iš pradžių prašė išduoti skundo autorę, klausė – ar turime lizdų egzistavimo įrodymus, o netrukus pasiūlė „pamiršti šią istoriją“, „imtis rimtesnių darbų“ ir baigė pokalbį.

Įrodymai – namo gyventojų atsiųstos nuotraukos su paukščių lizdu ir kiaušiniais. 

Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas sakė, jog skundo dėl šio atvejo nebuvo sulaukta, tačiau priminė bendrą, civilizuotą tvarką.  

„Visi paukščiai yra saugomi valstybės, mes esame valstybės tarnautojai ir privalome saugoti gyvąją gamtą. Gavę pranešimus atvejus reaguojame, tiriame.  Jeigu yra susuktas lizdas, o jame – kiaušiniai ir jaunikliai – tai lizdo liesti niekas neturi teisės. Priešingu atveju gali būti nustatyta žala gamtai ir kaltininkai, kurie turėtų atsakyti už pasekmes.  Jeigu kas nors nori pašalinti lizdą, tai šiuo metu tam yra ne pats tinkamiausias laikas“, – aiškino Vitalis Marozas.

Anot jo, iki šiol už daugiabučiuose išardytus paukščių lizdus dar niekas nenubaustas. 

„Yra buvę atvejų, kai čiurlių lizdai daugiabučiuose buvo rasti pradėjus namų renovacijos darbus. Tada reikėjo juos stabdyti ir laukti, kol jaunikliai paliks lizdus.  Nesiekiame bausti, norime tokiems atvejams užbėgti už akių“, – pasakojo inspekcijos viršininkas. 

Jis paneigė mitą, kad balandžiai yra prilyginami parazitams, todėl juos naikinti galima lengva ranka.

„Balandis yra toks pat valstybės saugomas paukštis kaip ir kiti. Bendrijų savininkai turėtų tai žinoti“, – sakė Vitalis Marozas. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas į tokius reikalus nesikiša – šios įstaigos paslaugų prireikia tik tais atvejais, jeigu būtų aptiktos gyvūnų gaišenos, tuomet prireiktų aplinkybių tyrimo.

„Vis dėlto reikėtų tinkamai pasirinkti laiką, gal paukščių perėjimo metas yra ne pats geriausias laikas tvarkytis su tokia problema. Į kiekvieną gyvūną žiūrime pagarbiai, nesvarbu, ar tai pelytė, ar balandis, ar maža skruzdėlytė – esame vienos kūrinijos dalis. Tai turėtų įvertinti ir žmonės, kurie nusprendė tvarkytis“, – sakė departamento direktorius Antanas Bauža.