Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė – Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė – rengia kultūrinį-edukacinį projektą, kuriuo senosios kareivinės virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. Tai – interaktyvi garso, muzikos, istorinio pasakojimo patyriminė ekskursija, kurioje kiekvienas dalyvis įgaus naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar čia laikinai priklydusio žmogaus likimą.

Apjungti skirtingi karo nuotaikų nulemti istoriniai siužetai

Senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Jos projekte tarnauja ne tik kaip militaristinis objektas, bet įkūnija karo būvį, nulėmusį žmonių migravimo, įsikūrimo, pasitraukimo priežastis. Projekte dalyviai nusikels į skirtingus siužetus: XX a. pradžioje vykusią kareivinių statybą, sudalyvaus mūrininkų streiko pokalbyje su vietiniais ir čia atvykusiais italais. Bus kviečiami patirti meilės ilgesį kartu su kareivio parašytu laišku savo sesei, pakvies patirti prancūzmečio, Lietuvos kariuomenės įsikūrimo, Antrojo pasaulinio karo nuotaikas, Vilko vaikų, trėmimų istorijas, po karo atvykusių naujakurių patirtis, Šv. Jono bažnyčios liekanų, miesto nuo griuvenų valymą ir naujų namų kūrimą. Galiausiai panirsime į Sąjūdį ir kareivinių virsmą Klaipėdos universitetu – simboline prasme – taikos ir permąstymų vieta. Istorijų jausminį tekstą kuria rašytoja Sondra Simana.

Kad istorinio siužeto dvasia būtų perteikta kuo organiškiau, istorijoms įgarsinti yra pasitelkti ne tik profesionalūs aktoriai, bet įtraukti čia gyvenantys, kuriantys, studijuojantys gyventojai: žemaičiai, dzūkai, šišioniškiai, kitataučiai – italai, prancūzai, žydai. Projekte ir pažintiniame leidinyje pagal kiekvieno dalyvio galimybes bus pristatomos ir jų atvykimo į Klaipėdą istorijos. Balsų įgarsinimu ir projekto garso režisūra rūpinasi kompozitorius Kristijonas Lučinskas.

Gyventojų prašo senų lagaminų

Kiekvienas, norintis dalyvauti patyriminėje migracijų ekskursijoje, susidurs su nauja savo tapatybės istorija, kurią ras sename lagamine. Norėdama sujungti kuo daugiau prasmių, paskatinti mąstyti apie žmonių vidinių ir išorinių migracijų patirtis, kūrybinė grupė kviečia klaipėdiečius ir aplinkinius dalintis senais lagaminais, kurie taps šios ekskursijos migrantų atributais, jų palydovais.

„Idėja kviesti žmones pasidalinti lagaminais bei jų istorijomis kilo projekto reikmėms gavus du lagaminus, kurie liudijo apie jų savininkų grįžimą iš Sibiro. Lagaminų šeimininkus kviečiame ne tik dovanoti arba laikinai paskolinti daiktą, bet ir pasidalinti šių kelionių atributų istorijomis, nuotraukomis, jeigu tokių išlikę. Jos bus įprasmintos parodoje, taip siekiant dar labiau aktualizuoti artimos istorijos asmenines patirtis“,- kviečia kūrybinės grupės koordinatorė Milda Kontrimė. Žmonės, turintieji senų lagaminų, kviečiami skambinti projekto edukatorei Rimai tel. 8 46 398649 arba rašyti el. paštu: rima.dackauskyte@gmail.com . Projektui pasibaigus, bus galimybė juos susigrąžinti.

Tapatybės kuriamos pagal švedų „Kelionės laiku“ metodą

Nors klaipėdiečiams istorinės interaktyvios garso, muzikos ekskursijos nėra naujiena, šis projektas bus kitoks ne tik dėl istorinės tematikos, bet ir taikomos metodikos, kurią siūlo švedų „Time travel/Kelionės laiku“ metodas. Tai – patyriminio ugdymo metodas, jungiantis paveldą, konkretų istorinį įvykį ir vietos bendruomenę – aktualiems dabarties klausimams ir jų paralelėms praeityje. Dėl intymesnio susitikimo su laikmečiu svarbu bent trumpam pamiršti savo tapatybę ir trumpai įsileisti kitą, kuri gali būti sava arba atvirkščiai – visai nauja, sunkiai suvokiama, nesuprantama, nepageidaujama. Naujos tapatybės įgavimas skatina refleksiją – minčių pasidalinimą – kaip aš jaučiausi kito „kailyje“.

Šio metodo pritaikymui mokslinių projektų, idėjų ar problemų aktualizavimui Klaipėdos universitetas dalyvauja tarptautiniame projekte „Istorijos kryžkelės“. Pirmieji bandymai perprasti jo pritaikomumą vyko dar 2019 m. Klaipėdos piliavietėje kartu su projekto partneriais Gargždų krašto, Mažosios Lietuvos istorijos muziejais atkuriant Vokiečių ordino įsikūrimo ir vietinių baltų-kuršių kultūrų susidūrimą. Projekto partneriai rengia naujas ekskursijas „Kelionė laiku į 1944 metų liepą“, „XIX a. vidurio lietuvininkų gyvenimas“. Klaipėdos universitetas be edukacinio turinio šį metodą siekia pritaikyti akademinėms reikmėms, apie jo galimybes visai netrukus bus kalbama konferencijoje „Kam skambino varpai? Bažnyčių ir šventorių tyrimai”. Tikslas – naudojant praeitį, kurtį ateitį.

Kareivinės atsivers vasarą ir rudenį

Šiuo metu KU vyksta projekto paruošiamieji darbai. Muziejininkus ir mokytojus netrukus ketinama pakviesti į bandomąją ekskursijos versiją. Po diskusijų su jais, įvertinus pasiūlymus ir atsiliepimus, bus kuriama baigtinė ekskursijos versija, kuri, tikimasi, tarnaus ne vienerius metus. Visus norinčiuosius į ekskursijas planuojama kviesti antroje vasaros pusėje bei rudenį.