Užsitęsusios diskusijos dėl krovinių paskirstymo stoties (vadinamojo kelyno) įrengimo šalia Girulių miško bei praėjusios Vyriausybės patikinimas, jog stočiai pasirinkta Kopūstų kaimo alternatyva, pasirodo, vis dar tebėra tolimesnių diskusijų objektas.

Trečiajame, jau paskutiniajame Uostamiesčio aplinkosaugos forumo seminare trečiadienį nuotoliniu būdu dalyvavusi susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė negalėjo tiksliai atsakyti, ar Pauosčio stotis netaps vieta uosto kroviniams paskirstyti, nors ir teigė, jog „būtina išsaugoti Girulių mišką”.

Pagrindinį dėmesį savo pasisakyme viceministrė skyrė Klaipėdos uosto žaliojo kurso plėtrai, vardindama būsimus darbus, kurie esą turėtų pagerinti ekologinę uostamiesčio situaciją, tačiau vengdama konkrečių datų ar įsipareigojimų minėjimo.

Jos teigimu, siekiant, kad Klaipėdos uostas galėtų sėkmingai konkuruoti su kaimyniniais uostais, nebūtina stengtis, kad į jį atplauktų kuo daugiau laivų.

„Pirmas prioritetas, kurio mes siekiam, užtikrinant Klaipėdos uosto konkurencingumą, tai gilinimas uosto iki 17 metrų gylio. Tos investicijos leistų didinti krovos apimtis, nedidinant laivų kiekio, o didinant jų tonažą”, – sakė ji, kartu akcentavusi šiuo metu vykdomų pietinio ir šiaurinio uosto molų rekonstrukcijos svarbą.

Tačiau, pasak viceministrės, kalbant apie uostą, negalima pamiršti ir miesto.

„Viskas, kas vyksta uoste, turi būti darniai susieta su miesto infrastruktūros plėtra”, – sakė ji.

Viceministrė pabrėžė, jog svarbu valdyti transporto srautus, o šiuo metu vykdomą Baltijos pr. rekonstrukciją pavadino „šios dienos problemos sprendimu”.

„Pagrindinis tikslas, kurį mes keliam pačiai Uosto direkcijai, tai pasižiūrėti darnumą su miestu, pasižiūrėti transporto srautus, kaip jie turėtų teisingai judėti (…) Jeigu didėja Klaipėdos uosto krova, tai klausimas, kokiu būdu iš uosto ji išvežama – ar gatvėmis sunkiasvorėm transporto priemonėm, ar gali būti perkrauta ant geležinkelio (…) Visgi geležinkelio transportas yra tas, kuris mažiausiai teršia aplinką ir leidžia nukrauti nemažą dalį krovinių ir atlaisvinti miesto teritoriją nuo sunkvežimių”, – kalbėjo ministerijos atstovė.

Kartu L. Maskaliovienė akcentavo būtinybę vystyti pietinį aplinkkelį, tačiau jokių datų neminėjo, tik teigė, jog iš mieste esančios geležinkelio stoties numatyta iškelti visus krovinius „daugiausia į pietinę miesto dalį”.

Pasak viceministrės, „geležinkeliai dabar turi išdiskutuoti skirtingas alternatyvas, kur ir kaip plėtoti geležinkelio kelius”. Ji priminė „Lietuvos geležinkelių” šiuo metu jau pradėtus įgyvendinti planus elektrifikuoti visas jų linijas iki 2023 metų pabaigos.

L. Maskaliovienė konkrečiai neatsakė į „Atviros Klaipėdos” žurnalistės klausimą, ar jau galutinai atsisakyta planų krovinių paskirstymo stotį (vadinamąjį kelyną) įrengti šalia Girulių esančiame Pauostyje.

„Dar nėra nuspręsta, geležinkelio bendrovė kaip tik dabar inicijavo pirkimą tų alternatyvų analizei, pagrindinė jų užduotis yra taršos ir triukšmo mažinimas, kitas klausimas yra centrinės geležinkelio stoties atlaisvinimas, ką jau minėjau, ir ieškoti alternatyvos, kur tuos krovinius toliau – ar į pietinę, ar į šiaurinę dalį – nukreipti. Visos alternatyvos ir toliau nagrinėjamos”, – sakė ji.