P0

Miestas, Svarbu

Kova su smarve: įmonės giriasi, gyventojai piktinasi (1)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2021-06-10


Klaipėdos įmonės, kurios dažniausiai įvardijamos nemalonių kvapų skleidėjomis, trečiadienio vakare visuomenei pateikė ataskaitą apie oro taršos mažinimo priemones, tačiau sulaukė priekaištų, kad jos yra neveiksmingos, nes pietinės miesto dalies gyventojai ir toliau negali atsiverti butų langų.

Ypač pietinės miesto dalies gyventojai jau ne vienerius metus kenčia nuo nemalonių kvapų. Palmiros Mart. nuotr.
Dalijasi tik tarša?

Susitikimą su bendrovių „Mestilla“, „Klaipėdos vanduo“, „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, „Branda“, „Grigeo Klaipėda“ vadovais ir atstovais dėl kvapų ir taršos mažinimo priemonių inicijavo Seimo narė Ligita Girskienė. Susitikime nedalyvavo tik kviesti „Brandos“ atstovai.

Šiame susitikime daugiausia kritikos kliuvo „Mestillai“, nes pietinės miesto dalies gyventojai pastarosiomis dienomis ypač skundžiasi nemaloniais kvapais, kurie neva būdingi šios įmonės veiklai. 

Bendrovės „Mestilla“ vadovas Arūnas Zubas aiškino, kad praėjusiais metais įmonėje buvo įdiegta nemažai kvapų suvaldymo priemonių. Pavyzdžiui, sumontuota „Airborne“ medžiagos įpurškimo sistema į esamos kvapų neutralizavimo talpos vidų, įdiegta automatinė oro valymo ir kvapų valdymo sistemos darbo monitoringo sistema, kad būtų galima stebėti, ar procesai veikia sklandžiai, maždaug du kartus padidinta neutralizavimo sistemos reakcijos talpa.

„Šiuo metu kvapai iš aliejaus spaudimo cecho neutralizuojami trijų pakopų sistema. Iki įdiegiant „Airborne“ sistemą, kvapų sklaidos modeliavimai gyvenamojoje aplinkoje rodė 1 kvapo vienetą, o po naujos sistemos įdiegimo intensyvumas ženkliai sumažėjo – iki 0,1-0,6 kvapo vieneto. Tačiau vis tiek kažkoks kvapas yra. Vieniems intensyvesnis, kitiems ne taip jaučiasi. Todėl neplanuojame sustoti ir šiuo metu diskutuojame su švedų kompanija, jie yra atlikę kai kuriuos projektus įvairiose Lietuvos pramonės srityse. Planuojame, kad antroje vasaros pusėje jie atvažiuos pas mus su savo laboratorija, bandys atlikti testavimus, skaičiavimus ir galvojame, kad mums pavyks dar labiau patobulinti sistemą ir suvaldyti esamus kvapus“, – žadėjo A. Zubas.

Tačiau tokie pažadai gyventojų nenuramino.

„Mestilla”

„Konstatuoju situaciją, kad po jūsų sistemos įdiegimo niekas nepasikeitė. Mes negalime praverti langų, nes kvapas yra baisus. Sakote, kad jį užuodžia tik jautresni žmonės. Tai negi pusė klaipėdiečių yra tokie jautruoliai?“, – piktinosi klaipėdietė Violeta Mačienė.

Jai antrino kita pietinės dalies gyventoja Sandra Peleckienė.

„Kvapas juntamas ir jau ne vienerius metus. Problemos nesprendžiamos, o planuojama gamyklos plėtra. Jūs tik galvojate apie kažkokias priemones, jų ieškote, o mes kenčiame“, – konstatavo klaipėdietė.  

Miesto straipsnių vidus

Visuomenininkė Raimonda Zaborė taip pat buvo įsitikinusi, jog įmonė pirmiausia turėtų išspręsti problemas, o tik tada vykdyti veiklą ir galvoti apie plėtrą.

„Pelnus darotės, o tarša ir kvapais dalinatės su gyventojais. Kaip galite pasakyti, kad nežinote priemonių suvaldyti kvapus? Reikia tik daugiau investuoti ir viską galima sutvarkyti“, – tvirtino R. Zaborė.

Tobulina skundų sistemą

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovės direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas teigė, jog ne dėl visų kvapų reikėtų kaltinti „Mestillą“.

„Mes LEZ‘e priėmėme strateginį sprendimą išsiaiškinti kvapų šaltinius. Šiai strategijai jau skyrėme nemažai investicijų, veikia skundų registravimo sistema. Nuo sausio iki gegužės stebime kiekvieną skundą ir galime pasakyti, kad dėl „Mestillos“ skundų yra apie 30 procentų. Kas tie kiti šaltiniai, negalime pasakyti tiksliai, nes reikia skundų registravimų sistemos plėtros“, – teigė R. Bakas.

Jis tvirtino, jog šiuo metu bendradarbiaujama su Klaipėdos universiteto mokslininkais, ieškoma galimybių padėti žmonėms aiškiau įvardinti jaučiamą smarvę.

„Į sistemą norime įdėti keliolika kvapų aprašymų, kad gyventojai galėtų aiškiai pažymėti, kokį kvapą jaučia, o mes galėtume identifikuoti šaltinį, nes skundų yra įvairių – ir dėl kvapų nuo greta esančių gyvenviečių, ir dėl sąvartyno, ir dėl uosto. Sistema tikrai veikia, tik ją reikia patobulinti, o tam reikia laiko. Mes ją tobuliname, tik norisi paagituoti visus gyventojus nenusivilti, išlikti aktyviems, registruoti skundus, kurie leis nustatyti šaltinius ir įdiegti atitinkamas priemones, kad tarša būtų maksimaliai sumažinta“, – pabrėžė R. Bakas.

Tačiau S. Peleckienė pasipiktino, jog gyventojai turi tapti kvapų ekspertais.

„Ar nėra specialistų, kurie atsakingi už tai, kad žmonės nebūtų nuodijami. Tikrai ne visi registruoja skundus. Jei jų sumažėjo, tai tik todėl, kad gyventojams atsibodo juos registruoti, o ne todėl, kad sumažėjo smarvė. Be to, ir registracijos sistema stringa. Manau, kad aktyvesni turėtų būti ne gyventojai, o kontroliuojančios institucijos“, – kalbėjo S. Peleckienė.

Investuos 2 mln. eurų

Kitos įmonės, pristačiusios priemones, kurias įdiegė, kad sumažėtų nemalonūs kvapai, nesulaukė tokios priešiškos reakcijos.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas teigė, kad pernai nemalonių kvapų problemos sprendimui buvo investuota apie 330 tūkst. eurų, už kuriuos įgyvendintos septynios kvapų mažinimo priemonės. Tarp jų – uždengti gravitaciniai tankintuvai, kurie bene labiausiai skleidė nemalonų kvapą.

„Klaipėdos vandens” nuotekų valykla. Martyno Vainoriaus nuotr.

Daugiausia investicijų pareikalavo siekis sumažinti sausinto ir džiovinto dumblo kiekį.

„Pernai išvežėme ne tik viską, ką per parą sugeneruoja nuotekų valymo įrenginiai, bet papildomai buvo išvežta daugiau nei 6 tonos iš anksčiau sukaupto dumblo. Mes turime įsipareigojimą visiems mažinti dumblo kiekį aikštelėse. Tad mes jo nebekaupiame ir mažiname tuos kiekius, kurie buvo sukaupti per dešimtmečius“, – tvirtino B. Jonikas.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius pasidžiaugė, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktų tyrimų duomenimis, kvapų koncentracija Dumpių sąvartyne sumažėjo daugiau nei perpus. 2018 metais didžiausia koncentracija buvo 79 kvapo vienetai, o pernai – 28.

„Mūsų kvapai ir prieš trejus metus, ir dabar už mūsų teritorijos neišeina. Tą patvirtinta ir nauji tyrimai“, – teigė A. Liubinavičius.

Kvapų slopinimo įranga ant sąvartyno. Martyno Vainoriaus nuotr.

Bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas tvirtino, jog per metus įmonė inicijavo tris projektus, kuriais ne tik siekiama suvaldyti kvapus, bet ir pasirašyti ilgalaikę sutartį su „Klaipėdos vandeniu“ dėl nuotekų priėmimo.

Du iš šių trijų projektų jau įgyvendinami, o vienas dar tik planavimo stadijoje. Šiuo metu jau baigiama įrengti trasa, kuri sujungs Dumpiuose esančius „Grigeo Klaipėda“ ir „Klaipėdos vandens“ nuotekų valymo įrenginius.

„Pirminis nuotekų valymas bus atliekamas pas mus, tada nuotekos naująja trasa keliaus į „Klaipėdos vandens“ nuotekų valymo įrenginius, kur po galutinio valymo bus išleidžiamos į Kuršių marias. Pati „Grigeo Klaipėda“ nuotekų į aplinką išleisti nebeplanuoja“, – tvirtino T. Eikinas.

Jis taip pat pristatė, jog gamyklos teritorijoje, Nemuno gatvėje, projektuojamas anaerobinis reaktorius su įrenginiais. Kai jis bus pastatytas, šiame reaktoriuje bus apvalomos gamybinės nuotekos, „surenkamos“ dujos, kurios bus naudojamos energijos gamybai.

Taip atrodytų „Grigeo Klaipėda” projektuojamas anaerobinis reaktorius su įrenginiais

„Taip išspręstume kvapų klausimą Nemuno gatvėje ir nuotekos, dar prieš patekdamos į transportavimo trasą, būtų nudujintos, tad trasos nuorinimo poreikis būtų minimalus. Tai reiškia, kad kvapų klausimas būtų pradedamas spręsti pačioje įmonės teritorijoje“, – kalbėjo T. Eikinas.

Jis pabrėžė, kad anaerobinio reaktoriaus statybų projektą pasiūlė aktyvūs visuomenininkai, o bendrovė šią idėją palaikė, nes tikima, kad ji pasiteisins. Skaičiuojama, kad tokio reaktoriaus su įrenginiais statybos gali kainuoti apie 2 mln. eurų.

„Tikimės, kad tokios situacijos, kokia buvo pernai vasarą, kai visi užuodėme mūsų veiklos kvapus, nebeturėsime. Bet mes siekiame klausimą spręsti iš esmės. Jei šios priemonės neduos rezultatų, ieškosime kitų technologijų“, – tikino T. Eikinas.


    2021-06-10

    Vienas komentaras apie “Kova su smarve: įmonės giriasi, gyventojai piktinasi”

    1. AvatarGyventojas (IP: 185.94.192.38)

      Kaip dvoke, taip ir dvokia. Kaip tycia, dazniausiai pasmirsta, kuomet nakti lauke karsta ir tvanku ir neatsidarius langu bute galima tiesiog uzdust. Turi susiimt fiziskai ir emociskai, kad langus atvert ir isileist oro, kad ir su smarve. Tyciojimasis ir tiek. Jokios priemones neveikia – nei filtrai, nei skundu registravimas, nei piketai. Smarve bus tol, kol veiks smardinancios imones, o jas matomai uzdaryti nesiruosiama. Tas imones reikejo statyti toliau nuo miesto, o dabar turim kvepuot tai srutom, tai kepiniais tai dar kazkuom. Ir nereik cia tiek aiskintis, kas smardina – smardina visos imones ir pagal vienus ar kitus kvapus jau galima itarti, kurios imones smarve ir skleidziama konkreciu momentu.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt