Kinijoje sukeltas statybinių medžiagų kainų cunamis jau drebina ir statybas Lietuvoje. Nuogąstaujama, kad dalį jų gali tekti stabdyti.

Statistikos departamento duomenimis, praėjusį balandį gerokai padidėjo statybų sąnaudos. Palyginti su kovu, statybos sąnaudų elementų kainos išaugo 2,4 proc. Departamento Kainų statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Grigaravičienė atkreipė dėmesį, kad ryškesnis kainų augimas prasidėjo kovą. Pasak jos, daugiausia įtakos tam turėjo 4,2 proc. didėjęs darbo užmokestis bei 2,2 proc. kilusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Ypač sparčiai brango metalo gaminiai (5,4 proc.), langai ir durys (4,8 proc.), medžio gaminiai (3,8 proc.).

Iš statinių per mėnesį daugiausia – 3,3 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos per mėnesį padidėjo 2,8 proc.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4 proc. Tačiau tai nėra didžiausias kainų augimas per pastaruosius penkerius metus. Dar didesnis metinis kainų augimas statybų sektoriuje buvo fiksuojamas 2019 m. birželį. Tada metinis statybos sąnaudų kainų didėjimas siekė 5,2 proc.

Pastaruoju metu didėja ne tik statybos, bet ir remonto sąnaudų elementų kainos. Balandį, palyginti su kovu, remonto kainos didėjo 2,5 proc., o palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai – 3,6 proc.

Pasak Statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, 2019 m. birželį vykę pokyčiai buvo daugiau susiję su darbo užmokesčio augimu, kuris statybų sektoriuje tais metais buvo ypač ryškus.

„Darbo užmokestis auga ir dabar, tik ne tiek daug, kiek brangsta medžiagos“, – sako jis.

Dėl didėjančių algų statybų paslaugos brangsta jau kelerius metus iš eilės, tačiau, pasak pašnekovo, į tai rinka reaguoja mažiau.

„Dabartinė situacija yra nepalyginti sudėtingesnė“, – aiškino D. Gedvilas, naujausius statybos sąnaudų kainų šuolius prilygindamas cunamiui.

Statybininkų asociacijos vadovas teigia, kad nevaldomą kainų augimą sukėlė Kinija, kurios rinka, kaip ir JAV, po pandemijos atsigavo ypač greitai.

„Kinai žaliavų biržose supirko 40 proc. konstrukcinio statybinio plieno. Tai sukėlė didžiulį kainų cunamį. Kai viena valstybė superka tokį kiekį žaliavų, pasekmės lieka“, – kalbėjo D. Gedvilas.

Pasak asociacijos vadovo, į tai reagavo ir visų kitų statybinių medžiagų biržos: ėmė kilti medienos, stiklo, cemento, plastiko, taip pat ir elektros instaliacijos medžiagų kainos.

Vardydamas statybinių medžiagų brangimo priežastis D. Gedvilas minėjo ne tik Kinijos veiksnį. Pasak pašnekovo, įtakos bendram kainų kilimui turėjo ir tai, kad pernai dėl audrų veiklą buvo priverstos apriboti kai kurios Amerikos naftos gavybos įmonės. Dėl to pabrango tokios statybinės medžiagos kaip polistirenas, kurio gamybai naudojami naftos produktai.

„Jo gamintojai ėmė dirbti su pertrūkiais, fabrikai rinkai negalėjo pateikti reikiamo polistireno kiekio“, – dėstė D. Gedvilas.

Be to, praėjusiais metais užsiliepsnojo didžiulis polistireno fabrikas Nyderlanduose.

„Šios medžiagos stygius pasijautė visoje Europoje, o atsivežti iš Azijos kol kas neįmanoma ir dėl šimtais procentų pabrangusios konteinerių nuomos“, – staigaus statybinių medžiagų kainų kilimo priežastis aiškino asociacijos vadovas.

D. Gedvilo teigimu, statybinių medžiagų kainų sprogimas – globalus reiškinys.

„Neįtikėtinas brangimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo taip sukrėsta dėl žaliavų kainų kilimo rinka dar nebuvo. Tai galvos skausmą kelią ir rangovams, ir užsakovams“, – teigė asociacijos vadovas.

Kol kas statybos dėl brangstančių statybinių medžiagų nestoja, bet D. Gedvilas pripažįsta, kad įtampa jaučiama. Ypač su nerimu situaciją stebi tie, kurie projektus įgyvendina už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.

„Rangovai nuogąstauja, kad jei vykdys įsipareigojimus, gali patirti didelių nuostolių. O jeigu apsispręstų nevykdyti sutarčių, grėstų baudos ir gali tekti iš viso nutraukti veiklą. Ne pyragai ir užsakovams. Jei nebus įvykdyti sutarčių reikalavimai, jiems gali tekti grąžinti Europos Sąjungos lėšas“, – apie aklavietę prakalbo asociacijos vadovas.

Jis prognozuoja, kad dėl pabrangusių žaliavų šiemet gali būti neįgyvendinta apie trečdalis Valstybės investicijų programoje numatytų objektų.

D. Gedvilas taip pat nemano, kad iki rudens įvyks kokių nors esminių kainų pokyčių.

„Sezono metu, vasarą, statybų kainos tikrai nemažėja, tik didėja. Gal rudenį jos ims mažėti, bet neaišku, kiek mažės. Kad kainos vėl bus tokios, kaip buvo, nelabai tikiu“, – svarstė asociacijos vadovas.

Nedrąsiai D. Gedvilas kalbėjo ir apie tai, kaip brangstančios statybos gali atsiliepti nekilnojamojo turto rinkai. Pastaruoju metu būsto paklausa bei jo kainos irgi gerina rekordus.

Pasak D. Gedvilo, valstybė turi tam tikrų priemonių, kuriomis gali reguliuoti rinką ir apsaugoti ją nuo galimo „perkaitimo“: „Jeigu tie mechanizmai bus „įjungti“, rinkoje galime matyti pokyčių. Manau, kad gali būti pristabdytas toks beatodairiškas pirkimas. Kita vertus, statistika rodo, kad žmonės yra sukaupę nemažai pinigų ir, bijodami savo santaupų nuvertėjimo, dar kurį laiką investuos į nekilnojamąjį turtą.“

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius abejoja, kad smarkiai brangstančios statybos artimiausiu metu kaip nors galėtų pakeisti dabartines tendencijas. Pasak M. Statulevičiaus, nevaldomai ir neprognozuojamai didėjančios statybų išlaidos gali kristi ant rangovų ir vystytojų pečių. Bet ilgainiui, jeigu tokia situacija užsitęs, kainų korekcijos esą įmanomos.

M. Statulevičiaus teigimu, aiškesnis vaizdas bus rudenį: „Yra ženklų, kad galbūt iki rudens kainos stabilizuosis. Gal jos ims mažėti ir tokios įtampos rinkoje nebus. Bet jeigu tokia situacija užsitęs, natūralu, kad didėjančios statybų sąnaudos iš pradžių persikels į rangos kontraktus, o vėliau – ir į sutartis su pirkėjais. Kol kas tokių atvejų, kad dėl išaugusių sąnaudų būtų nutraukiamos sutartys arba būtų siūloma žmonėms primokėti, nėra buvę. Bet jau yra, kas mąsto, jog reikėtų įvesti tam tikrus indeksavimo modelius ar kažkaip nustatyti galimybę peržiūrėti kainas.“

Pašnekovo teigimu, tokia praktika jau veikia Švedijoje. Šios šalies biržose brangstant medienai ar plienui, kainų pokyčiai atsispindi ir sutartyse.

M. Statulevičius taip pat mano, kad yra rizika, jog dėl brangstančių medžiagų statybų tempai gali sulėtėti.

Pasak asociacijos vadovo, gali susidaryti situacija, kai rangos kompanijos negalės įgyvendinti sutarčių pagal tas kainas, dėl kurių buvo suderėta.

„Gali pasitaikyti atvejų, kai pabrangus medžiagoms ir padidėjus darbų išlaidoms, labiau apsimokės nutraukti sutartis arba sumokėti baudas. Tam tikri projektai gali būti stabdomi“, – svarstė M. Statulevičius.

Vis dėlto jis nemano, kad tai bus masinis reiškinys.

„Statybininkai viešojoje erdvėje gal kiek pervertina galimas grėsmes, bet mažesni rangovai, kurių rezervai ir galimybės pasiskolinti yra ribotos, gali būti įsprausti į kampą. Bet nebus taip, kad pradėtų statybų neužbaigtų kiti. Turbūt bus skelbiami nauji konkursai, atsiras nauji rangovai, kurie užbaigs projektus“, – mano asociacijos vadovas.