Po vėsesnės nei įprastai gegužės, birželio pirmoji savaitė pradžiugino vasariškomis dienomis, kai maksimali oro temperatūra (Tmax) pasiekia ar viršija 20 °C. Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 °C vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 °C yra įvardinamos kaip kaitra.

Lietuvos hidrometeologijos tarnybos teigimu, 1991−2020 m. mūsų šalyje per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai – pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).

Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).

Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).

Tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. laikotarpius. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų. Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).

Vasariškos dienos Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20°C gali būti balandžio−spalio mėnesiais. Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos gegužę−rugsėjį.