Lietuva iš Europos Komisijos turėtų reikalauti kompensacijų, jei Klaipėdos uoste ženkliai sumažėtų baltarusiškų krovinių. Tokią poziciją išsakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius po penktadienį Klaipėdos uoste vykusio išvažiuojamojo posėdžio.
Klaipėdos uostas. Martyno Vainoriaus nuotr.
„Pasidžiaugėme Klaipėdos uoste krovinių srautų didėjimu, tačiau įžvelgėme ir problemas, kurios laukia. Žinoma, kad jos susijusios su geopolitines situacija ir galimu baltarusiškų, rusiškų krovinių mažėjimu. Todėl reikia galvoti apie galimybes kompensuoti prarastus krovinius. Mes vieną tokią nuomonę išsakėme, kad reikia su Europos Sąjunga, su Europos Komisija derėtis dėl kompensacijų, jei srautai kristų. Šiuo metu kol kas dar tik 2 mln.. tonų baltarusiškos naftos nebekraunama. Tačiau galvojame, kas būtų, jei būtų blogiau“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Anot jo, blogiausias galimas scenarijus būtų, jei Baltarusija iš Klaipėdos uosto į kitus nukreiptų kalio trąšas, o jų dabar perkraunama apie 12 mln. tonų per metus. Bendra Klaipėdos uosto krova per metus siekia apie 46 mln. tonų. Baltarusiški kroviniai sudaro apie trečdalį visos krovos.
„Tada kentėtų ne tik uostas, bet ir geležinkeliai. Mes kaip politikai ieškome ir ieškosime alternatyvų. Reikia dairytis į Ukrainos rinką, bandyti pritraukti jos grūdų eksportą. Jie turi susidomėjimą, nes augina rekordinius derlius. Lietuva užaugina apie 7 mln. tonų grūdų per metus, Ukraina – 40 mln. tonų. Tačiau Ukrainoje yra problemos su geležinkeliais, sudėtinga pasiekti Klaipėdą. Be to, reikia galvoti ir apie kompensacines priemones Klaipėdos uostui“, – tvirtino Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Paklaustas, kaip tos kompensacijos galėtų atrodyti, K. Starkevičius teigė, kad mechanizmas turėtų būti visapusiškai apgalvotas. „Gal piniginės priemonės, gal krovinių srautų reguliavimas, kad Klaipėdos uosto nuotoliai būtų kuo mažesni, jei jie bus. Jei šiandien negalvosime, garsiai nekalbėsime, tai niekas ir nebus daroma. Štai Europos Komisijos vadovai pasakė, kad politinės sankcijos Baltarusijai gali dar didėti, kad krovinių srautai bus mažinami ir patys mažinsime. Tai iškart ir turime kelti klausimą apie kompensavimo mechanizmą“, – teigė K. Starkevičius.
Paklaustas, kodėl šie klausimai nebuvo keliami anksčiau, jei Baltarusija jau ne vienerius metus yra neprognozuojama šalis, K. Starkevičius pripažino, jog „mes kažkuria prasme užsiliūliavome“. Be to, anot jo, vežti savo krovinius per Rusijos uostus Baltarusijai kainuoja dvigubai brangiau, todėl šie ekonominiai svertai krovinius vis dar sulaiko Klaipėdos uoste.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas tvirtino, jog per penkis šių metų mėnesius krova Klaipėdos uoste augo.
„Tie baltarusiški kroviniai, kurie nuo metų pradžios nepasiekė Klaipėdos, buvo kompensuoti kitais baltarusiškais kroviniais. Bendras tranzito srautas išlieka tas pats, o kokia bus ateitis, matysime“, – teigė A. Latakas.
Jis pabrėžė, jog baltarusiški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro ženklią dalį, todėl tikrai verta galvoti apie kompensacijos priemones, jei jų ženkliai sumažėtų ar neliktų.
„Tai būtų didžiulis poveikis tiek geležinkeliams, tiek uosto kompanijoms, kurios orientuotos į tranzitinius krovinius, Uosto direkcijai taip pat būtų didelis poveikis. Todėl būtų teisinga, jei visos ES kontekste būtų priimtas sprendimas, kaip būtų galima kažkaip kompensuoti tuos praradimus. Kompensacijos būtų reikalingos norint išlaikyti sektorių gyvą, kol rastume kitų krovinių. Tai turėtų būti tiesiog paramos forma iš kokių nors europinių fondų. Kaip dabar per karantiną buvo remiamas smulkusis verslas, kad visai nesužlugtų, nes negalėjo veikti, taip ir Klaipėdos uostui, jei prarastume baltarusiškus krovinius, reikėtų pagalbos“, – neslėpė A. Latakas.
Kada KLASCO išsinešdins iš Klaipėdos ? ? ?
Akivaizdu, kad visi komentuotojai neturi žalio supratimo, kad Klasco dulkini kroviniai ne iš Baltarusijos.
Straipsnyje aplamai niekas nekalba apie Klasco, nei apie rūdą, o apie kalį. Būrelis nupušėlių susirinko komentaruose.
Posakis, patys musa, patys rekia, protingai mastant, sitaip elgtis nederejo, kad uostas klestetu, o dabar jis sunyks, todel dabar jau laikas pradeti uzsiimti turizmo verslu, iskelti uosta is miesto, kad iplaukus laivui i miesta, matytusi grazus vaizdai, noretusi ji aplankyti, o kas dabar, gelezies dulkiu kruvos, ir sovietiniai apgriuve, paisini pastatai, retas turistas nores pasigrozeti miestu. Gaivinkim senamiesti, jis jau mires, net miestieciai jo nelanko
Manau 3eur/val prikeltu senamiesti (sarcasm)
Po paramos pirks Jachtas , Bentlius kiek be šersi Vilką jis vis tiek į mišką žiūri
Laukiam kada nebevažiuos baltarusiški kroviniai ramybės mums reikia
Ramybė tau po žeme bus, o kiti dar valgyti irgi nori.
Super, kuo greičiau užrauktų tos metalinių dulkių bjaurasties miesto centre krovą.
ratas sukasi http://www.zurnalastransportas.lt/?klausimai=kokia-itaka-lietuvos-verslui-gali-tureti-ek-sprendimas-ivesti-grieztesnes-sankcijas-baltarusijai
Laukiam nesulaukiam sumažėjusių Baltarusiškų srautų. Čia atpildas už tašą ir triukšmą. Užteks galvoti apie asmeninę naudą ir rezultatus paminant šalia gyvenančių gyventojų interesus. Ir nepamirškite, kad gyventojai jau gyveno prieš jums atsikraustant su savo taršiais kroviniais ir prieškariniais lokomotyvais.
Pagaliau miestas issivaduos nuo tarsos, marios bus atvertos gyventojams, is turizmo kelis kart daugiau zmones uzdirbs nei kad keli verslininkai, tersdami miesta.
Geriau grūdus kraukite, nei birų metalą. Jau baigiate visą miestą užteršti. Ko nepasidarote uždarą krovą? Ko kraunate nepasiruošę? Imituojate, kad kažką darote ir naudojates įstatymų spragomis. Tarša akivaizdi, o naudojamos krovos technologijos netinkamos.
Puiku, kuo greičiau tuo geriau nebeliks kalnų krūvos geležies rūdos gyventojams po langais kuris dulkėta tarša tik sukelia. Visą rajoną apjuodino.
Patis kalti seimui dekokit
Puikios naujienos, seniai laikas uždaryti tą oro teršėja!