Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad santuokos neįregistravusios poros pernai susilaukė mažiau vaikų. Tokiems tėvams pernai gimė 6,8 tūkst. kūdikių, arba puse tūkstančio mažiau nei ankstesniais metais.

Milivojevic (Pixnio) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė, Demografinių tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Maslauskaitė tikina, kad šis mažėjimas – natūralus procesas. Paprastai kasmet apie 27–28 proc. kūdikių susilaukia tėvai, kurie nėra įregistravę santuokos.

Pasak A. Maslauskaitės, pernai bendras gimstamumas irgi buvo dešimtadaliu mažesnis, todėl esą nieko keista, kad ir santuokos neįregistravusiose šeimose kūdikių gimė proporcingai mažiau.

Mokslininkė pastebi, kad gimsta vis daugiau vaikų, kurių susilaukia kaimo vietovėse gyvenantys santuokos neįregistravę tėvai ir tai kiek griauna nusistovėjusius stereotipus apie kaimišką tradicinę šeimą.

Statistika rodo, jog vis dažniau vaikų kaimo gyventojai susilaukia nebūtinai įregistravę santuoką. Pernai iš 6,8 tūkst. kūdikių, kurie gimė santuokos neįregistravusiems asmenims, 2,4 tūkst. gimė kaime, užpernai tokių buvo 2,7 tūkst.

Pasak A. Maslauskaitės, didėjantis nesantuokinių vaikų gimstamumas kaimuose gali būti aiškinamas įvairiai.

„Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės yra linkę kurti santuoką, kai jau yra įveikę daug gyvenimo kelio laiptelių, turi stabilesnes pajamas, darbą, būstą. Šiuo atveju skaičiai turbūt atspindi, kad kaime galimybių visa tai turėti yra mažiau ir įveikti visas pakopas pavyksta rečiau“, – svarsto profesorė.

Be to, pasak A. Maslauskaitės, moterys yra linkusios rinktis gimdyti vaikus ne santuokoje, kol jų partneriai nėra tie, su kuriais norėtų turėti ilgalaikių, santuoka įtvirtintų įsipareigojimų.

Pernai santuokų Lietuvoje irgi buvo įregistruota mažiau nei ankstesniais metais. Statistikos departamento duomenimis, pernai susituokė 15,3 tūkst. porų, arba 4,2 tūkst. mažiau nei užpernai.

Pasak A. Maslauskaitės, mažesnis santuokų skaičius ir mažėjantis gimstamumas – susiję dalykai.

„Nepaisant to, kad Lietuvoje keičiasi požiūris, vis dar išlikome visuomenė, kurioje santuoka yra svarbi dingstis susilaukti vaikų“, – teigia mokslininkė.

Vadinamasis netiesioginis šeimos kūrimo kelias, kai poros pradeda gyventi kartu nesusituokusios, mūsų šalyje įsitvirtino palyginti neseniai – maždaug prieš 20 metų. Įvairūs tyrimai rodo, kad paprastai per dvejus metus susituokia apie 65–70 proc. tokių porų.

Kalbėdama apie pernai sumažėjusį bendrą gimstamumą, profesorė pastebi, kad tai būdinga ne tik Lietuvai.

„Apie sumažėjusį gimstamumą per pandemiją pranešė ir kitos šalys. Taip atsitiko dėl neapibrėžtumo, kuris atsiranda per įvairias krizes. Per ankstesnes krizes taip pat buvo matomas mažesnis gimstamumas. Kai yra daug neaiškumų dėl ateities, žmonės linkę atidėti sprendimą susilaukti vaikų. Ypač tie, kurie dar gali jį atidėti dėl savo amžiaus”, – sako mokslininkė.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 1,19 mln. žmonių, kurie niekada negyveno santuokoje. Iš jų – beveik 636 tūkst. vyrų ir beveik 554 tūkst. moterų.

Pernai Lietuvoje gyveno 248,4 tūkst. išsituokusių asmenų, iš jų – beveik 162 tūkst. buvo moterys.

Praėjusiais metais Lietuvoje susituokė 15,3 tūkst. porų (užpernai 19,5 tūkst.). Iš jų – 11,5 tūkst. tai buvo pirmoji santuoka.

2020 m. 3,3 tūkst. porų susituokė antrą kartą. Tarp 458 susituokusių porų taip pat buvo asmenų, kuriems tai buvo jau trečioji santuoka, o 51 pernai santykius įregistravusi pora prieš tai turėjo keturias ir daugiau santuokų.