P0

Bibliotekos istorija, Svarbu

Kaip internetas pakeitė biblioteką

Juozas Šikšnelis
2021-06-13


Biliografinio-informacinio ir kraštotyrinio darbo veikla kardinaliai pasikeitė 2000 m. prasidėjus kompiuterizacijai. Šiame skyriuje buvo sukurta pirmoji bibliotekos interneto svetainė.

Pirmuosius skyriaus ir bibliotekos kompiuterizacijos žingsnius prisimena skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė (Gerdos Putnaitės nuotr.):

Internetas akimirksniu pakeitė visas sritis: skaitytojų aptarnavimą, bibliografinių duomenų kaupimą ir pagaliau, rodos, tokią tradicinę ir nepajudinamą kraštotyros sritį. Lūžio metai kompiuterizacijos ir skaitytojų aptarnavimo srityje buvo 2000–2001 m. Ne todėl, kad bibliotekoje būtų atsiradę daug kompiuterių, tiesiog įvyko lūžis darbuotojų sąmonėje ir tada supratome, jog be kompiuterizacijos nejudėsime į priekį…

Pirmasis kompiuteris, skirtas informacinėms-bibliografinėms užklausoms, gautas 2000 m. Skyriaus darbuotojams tai buvo iššūkis ir teko gerokai įdėti pastangų įrodinėjant jo naudą, bet netruko įsitikinti ir pajusti interneto galybę, patogumą, neišsenkamą žinių šaltinį. Nors ryšys vyko telefono tinklais, vadinasi, tuo metu telefono linija būdavo užimta, dėl to dažnai priekaištaudavo ir kolegos, ir administracija, ir skaitytojai. […]

Dar tais pačiais metais Klaipėdos universitete pasitobulinusi svetainių kūrimo kursuose sukūriau pirmąją, tiesa, šių dienų akimis labai
primityvią bibliotekos interneto svetainę ir tvarkiau ją iki 2016 m. Kasmet atnaujinama svetainė iki 2012 m. buvo kuriama rankiniu būdu su „Front Page“ programa. Pamenu, kad kolegos iš kitų bibliotekų, kurie jau seniausiai svetaines kūrė su įvairiomis turinio valdymo sistemomis, į mane žiūrėjo kaip į reliktą, ranka suvedinėjantį html kodus… […]

2000 m. užregistruotas bibliotekos domenas. Ilgokai su pavaduotoju J. Šikšneliu svarstėme, koks jis turėtų būti: ievasimo, simoieva, biblsimo, ievabibl, biblieva, ievaknyg, simoknyg, ievaklai, klaisimo, simoklai, klaibibl, biblklai, ievsim, simieva… Kol galų gale, paėmę pavyzdį iš kitų institucijų, nusprendėme, jog turi būti trumpinys – klavb.lt.

2001 m. į skyrių atkeliavo dar du kompiuteriai, buvo įrengti kompiuteriniai tinklai, įdiegta LIBIS programinė įranga, pagerėjo interneto ryšys. Atsakytų užklausų kasmet augo: 2000 m. – 300, 2001 m. – 795, 2002 m. – 3688.

Ir dar keletas faktų apie tuo metu labai svarbią ir reikšmingą skyriaus veiklą – informacijos teikimą skaitytojams, iš vedėjos J. Bardauskienės užrašų:

Pirmoji užklausa, kurią atsakėme būtent iš interneto, ne internetu – kaip kreiptis į Strasbūro teismą? Greitas ir tikslus atsakymas ir informacijos suradimas nustebino ne tik pačius darbuotojus, bet ir užklausėją. Pirmąją paieškos sistemą „Alta Vista“ netrukus išgujo iki šiol nepamainoma „Google“.

Pirmasis tinklalapis, kuriame naršydavome ieškodami įvairių įstatymų bei teisinės informacijos – Lietuvos Respublikos Seimo puslapis www.lrs.lt […]

Prisimenu, kuomet mūsų skaitykla dar buvo vadinama Informacijos skaitykla, atvyko dvi nusikamavusios, per visas instancijas perėjusios ir vilties netekusios gauti atsakymą moteriškės. Joms reikėjo seno sovietinio, profsąjungų veiklą reglamentuojančio įstatymo. Kol jos apatiškai sėdėjo ir nelabai daug vilčių dėdamos laukė – suradau… Jos abi pažiūrėjo į mane ištikimo šuns akimis ir sako: „Štirlicas.“ Tai buvo pats geriausias komplimentas mano visoje 33 metų karjeroje…

2001 m. pradėtos prenumeruoti pirmosios duomenų bazės: Bibliografinė Lietuvos periodinių leidinių straipsnių, LR Seimo teisės aktų, „Verslo žinių“.

2002 m. skyriuje pradėti kurti elektroniniai žinynai ir kiti produktai: „Klaipėda: miestas ir žmonės“, įvairūs proginiai puslapiai skirti Ievai Simonaitytei, Saliui Šemeriui ir kt.

2003 m. pradėti kurti analiziniai įrašai į Nacionalinį bibliografinių duomenų banką. Kasmet šiam bankui yra pateikiama apie 5 000–6 000 bibliografinių analizinių aprašų iš Klaipėdoje leidžiamų periodinių leidinių. 2003–2020 m. eksportuota daugiau nei 91 000 analizinių bibliografinių įrašų.

Didelis šuolis efektyvesnės informacinės paieškos link bei bibliotekos informacinių išteklių panaudojimo buvo 2005 m., kai pradėta kurti knygų turinių bazė. Keletą metų kopijuojami ir bendrojoje skaitykloje viešinami knygų turiniai sulaukė didelio populiarumo. Tuomet buvo sukurta knygų turinių bazė ir viešinama bibliotekos svetainėje, ir dar tais pačiais metais turiniai pradėti kabinti prie knygų aprašų bibliotekos elektroniniame kataloge. Ši funkcija dabar perduota Skaityklų skyriui.

Atidarius naująją biblioteką 2006 m. skyriui priskirta interneto skaitykla su 24 skaitytojų darbo vietomis bei informacijos skaitykla su 6 darbo vietomis skaitytojams. Tuomet didelis dėmesys buvo skiriamas informaciniam darbui, duomenų bazėms bei informaciniam skaitytojų aptarnavimui.

Skyriaus veikla bei funkcijos vėl kardinaliai pasikeitė 2011 m., gavus AdM archyvą. Interneto ir informacijos skaityklos su visomis informavimo funkcijomis buvo perkeltos į Skaityklų skyrių. Kraštotyros fondas perkeltas į skaityklą, kuri pervadinta Kraštotyros skaitykla, o informacinio-bibliografinio fondo vietoje įkurdintas AdM archyvas (apie 6 000 saugojimo vienetų). Skyriaus veiklą teko perorganizuoti ir koncentruotis į kraštotyrą, krašto istoriją, archyvus ir apskritai kultūros paveldą bei skaitmeninimą.

Skyriuje formuojami, kaupiami ir saugomi kultūros paveldo fondai: Rankraščių ir archyvų; Klaipėdos foto- videoarchyvas, jie nuolat pildomi.

Nuo 2013 m. pradėta senosios Klaipėdos bibliotekos (Stadbücherei Memel) kolekcijos rekonstrukcija.

Išliko ir kai kurie, galima sakyti, tradiciniai darbai: daugelį metų sudaromas „Pamario krašto kalendorius“, Klaipėdos kultūros kronika bei kiti bibliografiniai leidiniai. Skyriaus darbuotojai nuolat kuria įvairias parodas – nuo tradicinių iki virtualių, nuo proginių iki ciklų, nuo stacionarių nuolatinių iki kilnojamųjų, keliaujančių ne tik Lietuvoje bet ir Vokietijoje. Kraštotyros skaitykloje nuolat veikia Klaipėdos krašto istorijos, ekspozicija, kurioje viešinami eksponatai iš AdM archyvo.

2017 m., įgyvendinant istorinės atminties išsaugojimo iniciatyvas, buvo vykdomas projektas „Reformacija populiariai“. Projektas skirtas Reformacijos 500 metų jubiliejui paminėti, šio projekto metu parengta senųjų Prūsijos žemėlapių paroda susilaukė didžiulio visuomenės dėmesio.

2009 m. biblioteka įsitraukė į kultūros paveldo skaitmeninimo veiklą. Tačiau skaitmeninimo užuomazgų galima ieškoti ir anksčiau. Dar 2006 m. buvo vykdomas projektas „Klaipėdos regiono bibliotekų etnokultūros lobiai“, kurį būtų galima laikyti pirmąja skaitmeninimo „kregžde“. Projekto esmė buvo suskaitmeninti ir paviešinti bibliotekose kuriamus ir saugomus kraštotyros darbus. Be to, nuo 2006 m. pradėtas skaitmeninti ir viešinti laikraštis „Memeler Dampfboot“.

Vykdomas ne tik kultūros paveldo skaitmeninimas, bet ir skaitmeninimo koordinavimas regione. Nuo 2015 m. – Skaitmeninimo centro funkcija. Skyriuje vyksta įvairūs mokymai, stažuotės, teikiamos konsultacijos Klaipėdos regiono bibliotekininkams skaitmeninimo klausimais, taip pat teikiamos skaitmeninimo paslaugos.

Skaitmeninamas dokumentinis kultūros paveldas – negatyvai, rankraščiai bei kiti dokumentai iš bibliotekoje saugomų archyvų bei kolekcijų. Taip pat suskaitmeninti jūrlapiai iš Žydrūno Naujoko kolekcijos bei laikraščiai „Memeler Dampfboot“ (1857–2015) ir „Raudonasis švyturys“ (1945–1950). Suskaitmeninti dokumentai viešinami: www.epaveldas.lt; https://www.europeana.eu; http://memel.klavb.lt; http://adm.klavb.lt/. Iš viso suskaitmeninta daugiau nei 12 500 kultūros paveldo objektų.

Siekiant skleisti suskaitmenintą turinį, buvo sukurtas „Krašto paveldo gidas“ (http://www.krastogidas.lt/). Vėliau jis plėtėsi, buvo vystomas
turinys, įjungiami nauji partneriai, kuriami nauji projektai.

Šiandien gidas yra pritaikytas ir mobiliesiems įrenginiams, sukurta programėlė „Klaipeda Heritage Guide“ bei interaktyvus žaidimas vaikams „Žaliapėdis“. Gido skaitliukas rodo, jog kasmet prisijungia apie 70 000 vartotojų. Tai puiki priemonė ir keliaujantiems, ir trokštantiems geriau pažinti Klaipėdos kraštą. Tai unikalus produktas, pranokęs lūkesčius ir visuomet ėjęs žingsniu į priekį – ne tik kultūros paveldo sklaidos, suskaitmeninto turinio pakartotinio panaudojimo, pritaikymo turizmo reikmėms pavyzdys, bet ir draugiško dalijimosi bei bendradarbiavimo pavyzdys.

Biblioteka viena iš pirmųjų pradėjo naudoti CC (Comon Creativ) licencijas, nurodančias vartotojui, ką jis gali daryti su internete rasta informacija ar vaizdu.

Kuriant paveldo gidą bendradarbiavo ir dalyvavo ne tik devynios Klaipėdos regiono bibliotekos, bet ir kitos institucijos bei bendruomenės: Klaipėdos Bachmano dvaro ir Tauralaukio bendruomenės, Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos apskrities gidų gildija, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ ir kt.

Pasak skyriaus vedėjos J. Bardauskienės, nuolatinė skyriaus funkcijų kaita kėlė tam tikrus iššūkius darbuotojams:

Skyriaus darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją bei mokosi savarankiškai. Nauji iššūkiai, kilę skaitmeninimo srityje, kultūros paveldo saugojimo, tvarkymo, įvairių elektroninių produktų bei duomenų bazių kūrimo srityje, neišgąsdino darbuotojų, priešingai – sutelkė, išugdė ir suformavo įvairių sričių specialistus.

Kadangi skyriuje vyko nuolatinė darbuotojų kaita, o tai kūrė sąlygas intensyviam savarankiškam mokymuisi bei kitų darbuotojų mokymui, teko daug ko išmokti, suprasti, nugalėti stereotipus. Skyriuje visada dirbo darbštūs, atsakingi, nuolat besimokantys, imlūs naujovėms darbuotojai.

Ilgiausiai kraštotyros, bibliografijos bei skaitmeninimo veiklos baruose darbavosi Aldona Braukylienė – 44 m.; Roma Bielskienė – 32 m.; Jurga Bardauskienė – 33 m.; Jūratė Vaštakienė – 28 m.; Irena Rimkienė – 16 m.; Aldona Andrikienė – 15 m.; Vida Pelegrin – 14 m.; Viktorija Karalienė – 13 m.; Ingrida Valotkienė ir Arvidas Jasmanis – 11 m.; Audronė Balsė, Danguolė Vagner ir Rasa Miuller – 7 m.

Dabar skyriuje darbuojasi 10 kvalifikuotų specialistų.


    2021-06-13

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt