P0

Aplinkosauga

Ekologija gyventojams rūpi ir auginant vaikus, ir renkantis finansų paslaugas

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2021-06-15


Europos Sąjunga išsikėlė ambicingą tikslą tapti pirmuoju klimato kaitai neutraliu žemynu. Kad procesas vyktų sklandžiai, svarbu, kad žmonės būtų pasirengę sąmoningai teikti pirmenybę tvarioms paslaugoms ir gaminiams. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenimis, apie 42 proc. lietuvių jau dabar rūpi, ar jų pasirinkti finansiniai produktai yra tvarūs. Prognozuojama, kad ateityje šis rodiklis augs.

Uostamiesčio gatvėmis jau važinėja Klaipėdoje sukurtas elektroautobusas. Martyno Vainoriaus nuotr.

LBA užsakymu bendrovės „Spinter“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad klimato kaitos, darnos su aplinka ir ekologijos aspektai lietuviams jau yra pažįstami ir pakankamai svarbūs. Bendras mūsų šalies tvarumo svarbos supratimo indeksas, vertinant dešimties balų skalėje, siekia 6,88, o daugiausiai reikšmės ekologijai ir tvarumui gyventojai šiuo metu skiria vaikų edukacijos, atliekų rūšiavimo srityse.

Nemažai daliai, 42 proc., respondentų rūpi ir naudojamų finansinių produktų tvarumas – tiek apklaustųjų nurodė, kad jiems esą svarbu, kad jų sąskaitoje laikomus pinigus kredito įstaiga „įdarbintų“ finansuodama gamtai draugiškus verslus.

Absoliuti dauguma apklaustųjų pritarė teiginiui, kad „mokyklose turi būti skiriama daug dėmesio vaikų ekologiniam auklėjimui ir supažindinimui su „žaliąja ekonomika“ (vidurkis – 7,67 balo iš 10), be to, dauguma įvardijo skiriantys dėmesio vaikų ekologiniam auklėjimui (vidurkis – 7,10 balo iš 10).

Dėmesys tvarumui atsispindi jau ir tokiose srityse, pavyzdžiui, ieškant darbo. 6 Lietuvos gyventojams iš 10 renkantis naują darbovietę būtų svarbu, kad sektorius, kuriame veikia įmonė, būtų draugiškas aplinkai ir, užuot teršęs gamtą, prisidėtų prie aplinkosaugos problemų sprendimo. 7 iš 10 apklaustųjų įvardijo, kad renkantis naują darbovietę jiems būtų svarbu, kad įmonei yra svarbios „žaliosios“ vertybės, t. y. ar ji rūpinasi ekologija, skatina įvairias žaliąsias iniciatyvas.

Bankai siūlo vis daugiau žalių paslaugų

Ekspertai prognozuoja, kad tvarumo indeksas ilgainiui augs. Čia reikšmingas vaidmuo tenka finansų įstaigoms: bankai finansuoja apie 80 proc. Europos ekonomikos, tad šis sektorius bus pagrindinis variklis, padėsiantis verslui žalinti savo veiklą, o gyventojams – buitį. Pirmieji tvarūs finansų produktai Lietuvoje jau yra pradėti teikti – rinkos dalyviai teikia žaliuosius kreditus bendrovėms bei gyventojams, finansuoja daugiabučių renovaciją, kuria tvariai investuojančius pensijų fondus.

Praėjusią savaitę vykusioje LBA surengtoje konferencijoje „Žalieji finansai: nuo strategijos prie praktikos“ dalyvavę sektoriaus ekspertai sutarė, kad tai – tik pirmieji žingsniai didžiojo pokyčio link. Pasak renginio iniciatorės E. Čipkutės, artimiausią dešimtmetį mūsų šalies laukia esminė transformacija, kurios metu turės keistis ir valstybės politika, ir verslo kreditavimo tvarka, ir vartotojų įpročiai.

„Svarbu sukurti tinkamą paskatų sistemą, nes ir verslas, ir gyventojai natūraliai rinksis tvaresnes paslaugas, produktus ir veiklos valdymo modelius, jeigu jiems tai bus naudinga ir jie turės tam reikalingus įrankius, –  pranešime spaudai cituojamas konferencijoje kalbėjęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. – Taip pat būtina suprasti, kad žalesnė ekonomika ir tvarumas yra kryptis, o ne konstanta – nėra tokio vertinimo, kaip visiškai tvari ar netvari veikla. Kiekviena bendrovė gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį aplinkai. Mūsų tikslas turėtų būti palaipsniui, kryptingai sumažinti tą neigiamą dalį.“

Tvarumo tema nėra nauja ir kapitalo rinkoje.

Pasak „Swedbank“ investicijų valdymo vadovo, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktoriaus Tado Gudaičio, tvarios investicijos jau kuris laikas yra integruotos į investavimo sprendimų priėmimą ir strategiją – lėšos nukreipiamos ten, kur matomas potencialas žalumo srityje, verslo polinkis keistis.

„Atsisakoma investicijų į iškastinį kurą, azartinius lošimus ir kitus sektorius, kurie nėra tvarūs. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kapitalą bendrovės pritraukia ne tik iš investuotojų, bet ir iš jų produktų ar paslaugų pirkėjų, todėl tvarumo ir ekologijos temomis reikia edukuoti ir vartotojus“, – pastebi ekspertas.

Kad netaptų manipuliavimu

Lietuvos vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys diskusijoje atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti, jog perėjimas prie žalesnės ekonomikos netaptų ekomanipuliavimu – apsimestiniu procesu, kai tam tikri produktai ar paslaugos vartotojams pateikiami kaip tvarūs, nors tokie nėra.

„Manau, kad raktas į žalesnę ekonomiką yra bankų ir investicinių fondų valdytojų rankose. Mūsų organizacijos 2019 metais atlikta apklausa parodė, kad apie 60 proc. respondentų pasisako už tvarias investicijas ir netgi sutiktų atsisakyti dalies savo uždarbio, jeigu žinotų, kad ši investicija prisidės prie klimato kaitos mažinimo, ekologinių problemų sprendimo. Tad vartotojai tokių produktų nori, bet jų pasiūla dar nėra pakankama. Žalios paskolos ir žalios investicijos yra naudingos visiems, tad būtina užtikrinti, kad finansų ir kredito įstaigos nedelstų ir kuo greičiau padidintų žalių finansinių produktų pasiūlą“, – sakė K. Kupšys.


    2021-06-15

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt