P0

Nuomonės

Kai kalba tampa nebesvarbi… (1)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-06-16


Prisipažinkime – nė vienas iš mūsų nesame nei dideli Šekspyro kūrybos, nei juo labiau jo dramos „Makbetas” pastatymo žinovai.

Užtat eidama žiūrėti į klaipėdiečių tarptautinio festivalio „TheATRIUM“ programą įtraukto italų režisieriaus Alessandro Serra „Makbetą”, pastatytą Sardinijoje, prisipažinsiu, nuogąstavau, ar pakaks skubotai „pasiguglintų” namų darbų, ruošiantis sardų tarme (kai kas ją vadina atskira kalba) vaidinamam veikalui suvokti.

„TheATRIUM“ feisbuko nuotr.

Tačiau jau nuo pat pirmųjų spektaklio minučių visos baimės išgaravo kaip dūmas, nes scenos vyksmas įtraukė taip, jog po kurio laiko visai nebesinorėjo skaityti tokiais atvejais „sufleruojamo” teksto vertimo į lietuvių kalbą scenos palubėje.

Nes pats Šekspyro tekstas tapo kur kas mažiau reikšmingas už tai, kas vyko scenoje ir kaip jį perskaitė režisierius kartu su aktoriais, pradedant juokingais moteriškių (vyrų/belyčių asmenybių?) stripinėjimais, jų užkrečiamu juoku ar baigiant įspūdinga, pritrenkiančia ledi Makbet, kurios vaidmenį, kaip ir kitų, atliko vyras, mirties scena – analogija su savotišku Kristaus nukryžiavimu.

Kurti tai, kas vadinama tikrąja teatro magija, puikiems aktoriams padėjo ir itin vykęs garsinis spektaklio apipavidalinimas, ir santūri, asketiška scenografija, ir ypač – žaismas su šviesomis, kai didžioji veiksmo dalis vyksta prieblandoje, spektaklį tarsi priartindama prie juodai balto filmo stilistikos ir kartu sukurdama viduramžišką atmosferą, atliepiančią Šekspyro pjesės turinio esmę.

Ją geriausiai, ko gero, būtų galima perteikti neverčiamu rusišku terminu „smuta”, reiškiančiu ne tik konkretų Ivano Rūsčiojo valdymo laikotarpį, bet ir apskritai tamsius, įvairiais žiaurumais pasižyminčius laikus bei brutalius žmonių tarpusavio santykius.

Būtent tai, mano subjektyviu supratimu, visomis išvardintomis tiek aktorinėmis, tiek režisūrinėmis, tiek scenografijos priemonėmis ir, žinoma, visų jų sujungimu į bendrą darną labiausiai ir pavyko perteikti „Makbeto” iš Sardinijos kūrėjams.

Ir nors spektaklio anotacijoje teigiama, esą veiksmas iš Šekspyro laikų Škotijos čia yra perkeltas į „Sardinijos salos gyventojų karnavalinę kultūrą ir ritualus”, tai irgi, tiesą sakant, tampa visiškai nebesvarbu.

Nes kai vyksmas scenoje paliečia ne tik akis, ne tik ausis, bet ir emocijas, bet kokių logiškų dėlionių ieškojimas ar jų vardijimas tampa beprasmis.

Juk tikroji teatro, kaip ir bet kokio kito meno, paskirtis, manyčiau, ir yra paliesti žmogaus emocijų gelmes – kai pakanka vos kelių suprantamų italų kalbos žodžių su atitinkama intonacija išrėkiamu Makbetooo…


    2021-06-16

    Vienas komentaras apie “Kai kalba tampa nebesvarbi…”

    1. AvatarMakbetas (IP: 86.100.109.135)

      Spektaklyje daug puikių režisūrinių sprendimų,deja,nei Šekspyriškos drąmos,nei Makbeto aš taip ir nepamačiau…liko svarbiausios tk publiką juokinančios laumės….

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt