Nuo  ketvirtadienio,  birželio 17 d., „Ramybės“ galerijoje Palangoje savo parodas pristato trys menininkai: šiuolaikinę autorinę juvelyriką kurianti Ramunė Jundaitė Misevičienė kviečia į parodą „Sugrįžimai“, naujausius tapybos darbus eksponuojantis Gintas Banys – į „Limpa“, o jaunosios
kartos tapytoja Jūratė Girdvainis – į parodą „S yra skėtis“.

„Sugrįžimai“ – užuomina į atmintį

Šiuolaikinę autorinę juvelyriką kuriančios Ramunės Jundaitės Misevičienės išskirtinis bruožas – kalbant menine kalba aktualizuoti ir ieškoti kertinių taškų tarp aplinkos ir gamtos ryšių su žmogumi. Paroda „Sugrįžimai“ – užuomina į žmogaus atmintį ir nuolat lankomos vietos reikšmę: sugrįžtantys prie jūros vis atnaujina savo patirtį ir emociškai tarsi perkrauna savo mintis, įtakojami aplinkos ir prisiminimų.

Autorės kuriama juvelyrika suvokiama kaip meninė kalba išreiškianti idėją, pasitelkdama emalio techniką ji kuria miniatiūrinius atminties peizažus, kurie – tarsi langas į žmogaus sielą. Noras kruopščiai, smulkiai, juvelyriškai perteikti gamtos motyvus miniatiūrose per liniją, spalvą, toną įgauna tapybiškumo, kompozicijos tarsi neužbaigtos, fragmentiškos, suteikia suabstraktintai gamtos erdvei tariamą tikrovę. Sukurtose sagėse dominuoja emalio peizažo fragmentai, kurie derinami su gintaru ir akmenimis, pratęsia paveiksliškumą.

„Sukurti emalio fragmentai tarsi įtveriami sukurtose konstrukcijose, kurios įprasmina kuriamų objektų paskirtį. Ar tai būtų papuošalas, ar miniatiūra plaketėje, jis siejamas su pagrindine idėja apie tobulas gamtos formas ir perkuriamus gamtos vaizdinius, kalbančius apie dabartį“, – teigia juvelyrė.

Konceptualiojo meno tyrinėtoja

Jaunosios kartos menininkė tapytoja Jūratė Girdvainis 2020-iaisiais įgijo magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje bei pusei metų buvo išvykusi į Daniją Funen Art Academy, kur tyrinėjo konceptualųjį meną.

Apie „Ramybės“ galerijoje pristatomą parodą „S yra skėtis“ J. Girdvainis sakė: „Būtų labai paprasta jei skėtis prasidėtų raide P – tuomet reikšmė būtų „paprasta“. Bet taip jau yra, kad skėtis negali prasidėti be pirmos raidės S, tad skolinuosi anglų kalbos žodį „simple“.

„Paprasta – nepaprasta, – tęsė tapytoja. – Išties, viskas, kas paprasta – sunkiai paaiškinama. Svarbu – žiūrėjimo atskirties taškas. Vieną objektą apžiūrinėti iš visų pusių. Žinoma, galiu imti vieną – žvilgtelti, tada – kitą, o galiausiai dar kitą… Kokio rezultato tikiuosi? Aš gyvenu labai materialiame pasaulyje ir esu apsupta daiktų, daiktelių, daiktukų. Mano pasaulis susideda iš daiktų. Tai – turinys, kuris pasiekia kasdien. Viskas sukasi aplink. Tai kuria mane ir dalykus, o vėliau aš juos kuriu. Tokius dalykus, kaip, pvz., dėžė – balkonas, kuris yra po skėčiu.“

Anot dailininkės, skėtis – daiktas, kurio dažnai nėra kai reikia. O kalbant apie dėžes – ji mėgstanti dėžes, ypač tuščias: „Tuščia dėžė man nėra tuščia, kol ji netampa pilna. Pilna, kol netampa perpildyta. Kol yra vietos, tol ji turi vilties tapti kažkuo: tik betūris daiktas turi potencialą tapti kažkuo, tik neužbaigta mintis turi vilties.“

Dviejų Mūzų įkvėptas

Gintas Banys – gerai Lietuvoje žinomos roko grupės „Pelenai” idėjinis vadas, dainų ir tekstų autorius, derinantis dvi Mūzas – muziką ir dailę. Tapyba buvo ir yra neatsiejama jo gyvenimo dalis.

„Tapau, kai negroju, groju, kai netapau – toks mano supratimas apie misiją šiame gyvenime. Tapyboje kaip ir dainose didelį dėmesį skiriu prasmei, minties perdavimui, emocijai” – yra sakęs G. Banys.

Viena iš tapybos inspiracijų yra muzika, o taip pat – žmonės. Todėl jų gausu G. Banio darbuose. Paveiksluose kuriamos mažos istorijos, čia realybė persipina su žaismingumu, fantazijomis, o spalvos yra sodrios ir ryškios.

Menininkas naudoja mišrią techniką, mėgsta eksperimentuoti. Anot jo: „Niekada nežinau kuo baigsis darbo procesas ir tuo esu patenkintas, nes kūryba tai kažkas, kas stumia mane į priekį, kas verčia gyventi”.

„Limpa“ – jau  dešimtoji autoriaus asmeninė paroda, vainikuojanti dešimties metų kūrybos kelią. Parodoje paskutinio laikotarpio autoriaus darbai.

Pirmoji paroda įvyko 2013 metais Vilniuje, vėliau parodas rengė Šiauliuose, Druskininkuose, Širvintose, Palangoje, Panevėžyje, Kaune.