Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė baigusi didelės apimties ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl finansinių nusikaltimų pareikšti visoje Lietuvoje juvelyriniais dirbiniais prekiaujančiai bendrovei bei jai vadovaujančiam direktoriui. Dėl šių nusikalstamų veikų valstybei, anot prokuratūros, nebuvo sumokėta daugiau nei 147 tūkst. eurų mokesčių.

Tyrimo duomenimis, Klaipėdoje registruota bendrovė ir jai atstovaujantis direktorius galėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Įtariama, kad įmonės vadovas, galimai siekdamas nuslėpti realiai įvykusius pardavimus ir išvengti mokesčių mokėjimo, savo darbuotojams, kurie nesuvokė, kad daroma nusikalstama veika, nurodė kasos aparatu fiksuoti ne visus papuošalų pardavimus. Taip pat, manoma, kad dalis už juvelyrinius dirbinius gautų pinigų buvo nuslepiami kasos aparate registruojant mažesnes parduotų papuošalų sumas nei jos buvo gautos realiai. Skaičiuojama, kad tokiu būdu bendrovė ir jos direktorius nuo 2015 m. sausio iki 2018 m. gegužės galėjo neapskaityti beveik pusės milijono eurų pajamų.

Tyrimo metu surinkti duomenys, pasak prokuratūros, leidžia pagrįstai manyti, kad minėtosios bendrovės vadovas apskaitos dokumentais taip pat galimai nepagrindė ir dvidešimčiai įmonės darbuotojų iš neapskaitytų pajamų išmokėto atlyginimo. Per trejus metus jiems, įtariama, neteisėtai išmokėta daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Manoma, kad kaltinamasis informacijos apie realiai parduotuvėse įvykusias ūkines ir finansines operacijas bei darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį neperdavė bendrovės buhalteriui, kuris vėliau deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis.

Šioje byloje civilinį ieškinį, kurio suma siekia daugiau nei 127 tūkst. eurų, yra pateikusi Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, o Valstybinio socialinio draudimo ir fondo valdybos pateikto ieškinio suma siekia per 20 tūkst. eurų.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.