Švenčių atributas balionai – nesuyranti plastiko šiukšlė

Atvira Klaipėda 2021-06-18

„Kalbėkime tiesiai – visi helio pripildyti balionai, paleisti į orą, džiugina labai trumpai ir nukritę iškart tampa šiukšlėmis, ypač teršiančiomis aplinką“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Marius Šulga.

Jo teigimu, šio švenčių atributo reikėtų atsisakyti, nes absoliučiai visi paleisti balionai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka.

„Balionų likučių daugybė upėse, ežeruose, miškuose, jūrose – visur. Dar blogiau, kad šios atliekos patenka į gyvūnų organizmą – supainioję su maistu, balionų likučių prisiėda ir vandens gyvūnai, ir paukščiai. Pavyzdžiui, mokslininkai sako, kad jūroje plaukiojantys sprogę balionai vėžliams primena medūzas, o mažesni gabaliukai – pintis, kuriomis vėžliai ir minta. Tad nenuostabu, kad prisiėdę atliekų vėžliai galiausiai žūsta“, – pasakoja M. Šulga.

Reikia prisiminti, kad balionai gaminami iš plastiko. Tad kaip bet kuri kita plastiko rūšis, balionai niekada nesuyra, tik ilgainiui skyla ir tampa mikroplastiku.

Mikroplastikas – tai mažos (0,1 µm–5 mm) plastiko dalelės, skaičiuojama, kad 60–80 proc. jūrinių šiukšlių ir sudaro būtent plastikas. Jau prieš keletą metų Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia mikroplastiko dalelių į maistą patenka iš vandenynuose sugautos žuvies ir jos produktų. O Jungtinių Tautų duomenimis, vandenynuose gali būti 51 trilijonas tokių dalelių.

„Mikroplastikas lengvai pasklinda aplinkoje, todėl tarša juo – vis didesnė problema. Be to, jis skyla į tokias mažas daleles, kad gali patekti net į zooplanktoną, kirmėlių, moliuskų, austrių organizmą. Taigi tokiu būdu mikroplastiko dalelės atsiduria mitybos grandinėje, tarkim, didesni jūros gyvūnai, misdami mažesniaisiais, kartu praryja ir mikroplastiką. Galiausiai jis patenka ir į mūsų organizmą, pavyzdžiui, valgant jūrų gėrybes“, – sako M. Šulga.

Kartu aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį ir į dangaus žibintus. Pirmiausia, viena jo dalis – metalinis rėmelis, kuris nesudega ir taip pat tampa atlieka. Be to, visada išlieka rizika, kad žibintas užges ne danguje, o degdamas nukris į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką ir sukels gaisrą.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti