Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ jau nusiteikusi ieškoti, kas galėtų parengti galimybių studiją, kurioje būtų išnagrinėtas poreikis ir priemonės, kaip mažinti geležinkelių transporto poveikį Klaipėdai.

Galimybių studija turėtų tapti pirmuoju postūmiu Klaipėdos centrinės stoties pertvarkai, kad joje nebeliktų krovinių. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos savivaldybę informavo, kad jau parengė viešojo pirkimo techninę užduotį, pagal kurią konkurso laimėtojas ir turės rengti galimybių studiją „Priemonių ir poreikio mažinti geležinkelių transporto poveikį urbanizuotoms teritorijoms Klaipėdos miesto centrinėje dalyje vertinimas“.

„Tai yra ta galimybių studiją, kurios labai laukiame dėl centrinės Klaipėdos stoties, Draugystės stoties ir Pauosčio kelyno pertvarkymo. „Lietuvos geležinkeliai“ atsiuntė jau paruoštą techninę užduotį, bet mes jai turime pastabų, jas aptarėme, pateiksime raštu ir tikėsimės, kas į jas bus atsižvelgta“, – po pirmadienio vykusio gauto rašto aptarimo teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Anot jo, nors studijos pavadinime akcentuojama centrinė Klaipėdos dalis, tačiau techninėje užduotyje matyti, kad galimybių studijos rengėjai turės išanalizuoti ir kitus Klaipėdoje esančius geležinkelio transporto mazgus.

„Pavyzdžiui, numatyta, kad galimybių studijos rengėjai turi išanalizuoti krovinių judėjimą Radviliškis – Pagėgiai – Draugystės stotis, o tai reiškia, kad kroviniai turėtų aplenkti centrinę Klaipėdos stotį ir jau minima šaka atkeliauti į Draugystės stotį. Taip būtų išvengta krovinių judėjimą per visą miestą iš centro į pietinę Klaipėdos uosto dalį. Be to, mes prašome įvertinti ne tik geležinkelių stotis, bet ir mieste esančias pervažas, susikirtimus, nes jų poveikis taip pat nėra mažas“, – teigė A. Barbšys.

Klaipėdos savivaldybė taip pat prašo techninę užduotį papildyti papildomais uždaviniais, pavyzdžiui, įvertinti uostamiestyje esančių geležinkelio stočių pastatų būklę, jų panaudojimo galimybes bei greta Draugystės stoties esančius piliakalnius.

„Realiai Klaipėdos tikslas yra pasiekti, kad centrinėje uostamiesčio geležinkelių stotyje nebebūtų krovinių transporto, o tik keleivių pervežimas. Dar vienas siekis – Pauosčio kelynas negali būti plečiamas Girulių miško sąskaita. Matome, kad galimybių studijoje šie mūsų tikslai bus analizuojami“, – tvirtino A. Barbšys.

Be to, Klaipėdos savivaldybė išreiškė pageidavimą, jog techninė užduotis būtų papildyta ir nurodymais galimybių studijoje išnagrinėti ne tik jau galiojančius teisės aktus, bet įvertinti ir naująjį Klaipėdos bendrąjį planą, kurį rudenį tikimasi patvirtinti.

„Taip pat prašome išanalizuoti dabar galiojančius specialiuosius planus dėl Girulių aplinkkelio, dėl Pauosčio kelyno, aiškiai atsakyti, koks šių dokumentus likimas – jie naikintini ar yra galiojantys“, – teigė vicemeras.  

Anot jo, techninėje užduotyje numatyta, jog galimybių studijos rengėjai turės pateikti šešias alternatyvas, kaip mažinti geležinkelių transporto poveikį Klaipėdos centrinei daliai.

Numatoma, kad galimybių studija turės būti parengta per pusmetį nuo sutarties pasirašymo dienų. Dar pusmetis numatytas pasirinktos alternatyvos specialiam poveikio aplinkai vertinimui, kuris yra galimybių studijos antrasis etapas.

„Todėl pilnos apimties galimybių studijos galima tikėtis po dvejų metų, o realių pokyčių, manau, kokiais 2027-2030 metais. Nors apie krovinių iškėlimą iš Klaipėdos centrinės geležinkelių stoties kalbama jau nuo 2000 metų, jei ne anksčiau“, – datas įvardijo A. Barbšys.