Klaipėdos jaunimas pakankamai gerai išmano bendruosius politikos dalykus, pvz., nuo kelių metų galima tapti Seimo nariu, tačiau visiškai nesiorientuoja, ką veikia ir kaip funkcionuoja savivaldos institucijos.

Tokius rezultatus atskleidė „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ koordinatorių – Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros kartu su universiteto studentų sąjunga atliktas 14-29 metų klaipėdiečių politinio raštingumo tyrimas.

Pasak tyrimo, Klaipėdos miesto jaunimo politinis raštingumas yra žemas (jo suminis balas – 0,23). Tačiau jis varijuoja pagal skirtingas politikos sritis. Jaunimas neblogai išmano politikos pagrindus bei jaunimo politiką ir dalyvavimą (abiejose srityse pademonstruotas vidutinis politinio raštingumo lygis, t.y. po 0,4 balo), o Lietuvos politinės sistemos bei einamųjų politinių procesų išmanymas yra žemas (atitinkamai, 0,23 ir 0,20 balo). Tuo metu vietos savivaldos srityje balas siekia net – 0,07.

Vertinant skirtingus klausimus ir atsakymus į juos, jaunimas pakankamai išmano bendruosius dalykus kaip, pvz., nuo kelių metų mūsų šalyje galima tapti Seimo nariu (0,45 balo), kaip vadinama Lietuvos atstovybė užsienyje (0,75 balo) ar kas šiuo metu yra ministras pirmininkas (0,89 balo). Tačiau tyrime dalyvavę jaunuoliai negebėjo įvardinti, kad Lietuva yra parlamentinė valstybė (- 0,03 balo), nežinojo, kad visuomenėje plačiai aptarinėta Stambulo konvencija yra Europos Tarybos dokumentas (- 0,4 balo), negebėjo atskirti, kad liberalizmas yra ta politinė ideologija, kuri pasisako už minimalų valstybės kišimą į ekonominius santykius (- 0,07 balo) ir kt.

Politinių žinių šaltinis – televizija

Pasak pranešimo spaudai, pagrindinis informacijos šaltinis politinėmis temomis jaunimui yra televizijos žinių, naujienų, informacinės laidos, kurios gerokai lenkia antroje vietoje atsidūrusius socialinius tinklus bei trečioje vietoje esančius informacinius portalus.

Nors šeima, giminės, kaip politinės informacijos šaltinis, pagal tyrimo rezultatus yra ketvirtoje vietoje ir vos vienu procentu lenkia specializuotas politinių aktualijų laidas per televiziją, tačiau abiejų jų atotrūkis nuo televizijos žinių- naujienų laidų yra beveik dvigubas. Spauda – laikraščiai ir žurnalai, jaunimui mažai įdomūs. Ir visiškai nedomina gyvi susitikimai su vietos ar nacionaliniais politikais.

Apie Klaipėdoje vykstančius politinius procesus jaunuoliai pirmiausia sužino iš socialinių tinklų, TV ir nacionalinių portalų. Toliau seka šeima/ giminės, vietinė periodinė spauda bei vietiniai portalai.

Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės oficialius informacijos sklaidos kanalus, populiariausi yra „Facebook” paskyra bei tinklapis (interneto svetainė), tuo tarpu „Youtube“ transliacijas jaunimas dar tik „jaukinasi“. Iš apklausos rezultatų galima daryti išvadą, kad su kaimynais jaunimas apie vietos politinius reikalus nesikalba.

Jaunimo politinio raštingumo tyrimas atliktas kaip dalis „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ platformos „Dialogai“ veiklų. Šių metų gegužės mėn. buvo apklausti 362 14-29 m. jaunuoliai.