LTG grupė įvertino, kokį poveikį ES Reglamente numatytos sankcijos turės geležinkelių veiklai – efektas bus ženklus ir paveiks 20 proc. visų vežamų trąšų kiekio ir pusę milijono tonų vežamų naftos produktų. Tačiau pilnas poveikis bus jaučiamas ne iš karto, nes sankcijos taikomos naujai sudaromoms sutartims.

Savo įžvalgas sankcijų tema skelbia ir Susisiekimo ministerija, ir Klaipėdos uostas. 

Susisiekimo ministras Marius Skuodis (dešinėje) tikina, kad sektorinės sankcijos Baltarusijai trumpuoju laikotarpiu, tikėtina, Lietuvos ekonomiką paveiks nežymiai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pakeisti prireiks ne vienerių metų

Baltarusiškiems kroviniams nustojus važiuoti šalies geležinkelių tinklu, infrastruktūros valdytojas „LTG Infra“ dėl sumažėsiančių geležinkelių infrastruktūros mokesčių surinkimo prarastų reikšmingą metinių pajamų dalį – apie 10 mln. eurų. Šie mokesčiai naudojami geležinkelių infrastruktūros priežiūros išlaidoms padengti ir plėtros projektams įgyvendinti.

Tuo tarpu krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skaičiuoja, jog sankcijos paveiks apie 14 mln. bendrovės metinių pajamų dalį. Šiais metais vežėjas jau neteko dalies pajamų dėl nevykstančių naftos produktų ir azoto trąšų pervežimų iš Baltarusijos.

„LTG grupė baltarusiškų krovinių vežimo veiklą visuomet laikė turinčią aukštą riziką, tad jau anksčiau sutelkė visą dėmesį į veiklos diversifikavimą. Krovinių vežėjas „LTG Cargo“ jau įsteigė dukterines bendroves Lenkijoje ir Ukrainoje, proveržio tikimės ir greitu metu pradėję reguliarius reisus europine vėže į Kauno intermodalinių krovinių terminalą. Tačiau šiandien grupės pajamos iš Baltarusiškų krovinių siekia apie 100 mln. eurų, o pakeisti šiuos krovinius kitais užtruks ne vienerius metus“, – pranešime cituojamas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Bendrovės vadovas priduria, jog įvedus sankcijas, geležinkelių sektorius būtų tarp labiausiai paveiktų.

„Išlaikyti Lietuvos geležinkelių tinklą konkurencingu yra itin svarbu galvojant apie ateities perspektyvą. Turime tęsti tokius projektus kaip pagrindinių kelių, tiltų ir pralaidų remontus, eismo valdymo sistemų atnaujinimą, Vilnius-Klaipėda elektrifikavimą ir – žinoma – „Rail Baltica“ statybą Lietuvoje“, – sako M. Bartuška.

Pagal ES direktyvą 2021/34/ES valstybė yra atsakinga už infrastruktūros valdytojo pajamų ir sąnaudų subalansavimą. Tai reiškia, jog Susisiekimo ministerija turi įsikišti politikos formavimu, kai valdytojas gauna per daug pelno, ir skirti valstybės finansavimą, kai valdytojo veikla tampa nuostolinga.

Šis saugiklis reikalingas kaip tik tokioms situacijoms, nes kitu atveju tektų naštą perkelti visiems vežėjams arba atsisakyti strateginių projektų, kurie užtikrina, jog ir toliau kurtumėm komerciškai patrauklų, saugų, keleiviams ir gyventojams patogų, tvarų geležinkelių tinklą. Pakėlus tarifus likusiems klientams, geležinkelio transportas taptų nekonkurencingas, tikėtina, krovinių kiekis dar labiau sumažėtų.

„LTG Infra“ skaičiavimu, įsigaliojus sankcijoms, užtikrinti infrastruktūros priežiūrą ir svarbiausių projektų finansavimą reikės iki 10 mln. eurų per metus papildomo finansavimo. Ši suma atspindi ir visas galimas išlaidų mažinimo priemones, įvertinus projektus, kurių galime šiuo sudėtingu laikotarpiu atsisakyti, bet tęsti pačius svarbiausius strateginius projektus.

Uostui – minus 14 mln. eurų

Tuo metu susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina, kad sektorinės sankcijos Baltarusijai trumpuoju laikotarpiu, tikėtina, Lietuvos ekonomiką paveiks nežymiai.

Anot ministerijos pranešimo, Klaipėdos uosto atžvilgiu kalbama apie 2,5 mln. tonų trąšų – apie 20 proc. Įsigaliojus šioms sankcijoms, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija netektų iki 3 mln. eurų pajamų (apyvartos, didžiąja dalimi per tarifus mokamus už krovos kiekius), o uosto krovos kompanijos – iki 11 mln. eurų pajamų.

„Šiandien Klaipėdos uostas yra vienas iš labiausiai diversifikuotų uostų regione, todėl net esant rinkų svyravimams uosto apyvarta išlieka auganti. Naujai įvestos sankcijos uosto veiklai įtakos turės, tačiau, tikimės, kad ji nebus esminė ir nepaveiks uosto apyvartos taip, kad ji nebūtų kompensuota kitų krovinių grupių augimu“, –  po ES paskelbtų sankcijų Baltarusijai išplatintame pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Pranešime teigiama, esą į sankcijas patenka ne visos per Klaipėdos uostą eksportuojamos baltarusiškos trąšos, be to, leista užbaigti vykdyti iki sankcijų įvedimo pasirašytas sutartis.

Baltarusiški kroviniai, kurių didžiausią dalį sudaro trąšos, užima apie trečdalį visos Klaipėdos uosto krovinių rinkos.

Anot ministro, Klaipėdoje jau ne vienerius metus intensyviai investuojama į krovinių diversifikaciją, jūrų uosto laivybos kanalo gilinimą ir pietinės dalies išplėtimą. Lietuva turi potencialo pritraukti naujus stambius gamintojus, pavyzdžiui, elektromobilių baterijų gamybos srityje, vystyti vėjo jėgainių surinkimą ar jų komponentų gamybą. Klaipėdos uostas atitinkamai turi galimybę perkrauti, o geležinkeliai pervežti papildomus šios pramonės krovinius.

INFORMACIJA

Naujasis sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus, tabako gaminius ir kt. ES sankcijos kol kas taikomos ne visoms baltarusiškoms kalio trąšoms, o įvežamoms tik pagal tam tikrus prekių kodus.

Sankcijos trąšoms sudarys iki 20 proc. bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pervežamų ir Klaipėdos uoste perkraunamų trąšų kiekio. Taip pat nustatyti draudimai nedaro poveikio galiojančioms sutartims, sudarytoms iki ES reglamento priėmimo.

Pastarųjų 5 metų statistika rodo, kad Lietuvos transporto paslaugų rinkoje Baltarusijos kroviniai iš trečiosios vietos nukrito į 6-ą.