Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino, kad tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, Kretingos rajono meras turi dirbti su pilna komanda, kurią nori panaikinti nauja valdančioji dauguma.

Gegužės viduryje LVAT buvo palikęs galioti tokias Klaipėdos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl dviejų mero sekretoriato etatų panaikinimo, o dabar analogiškai pasisakė ir dėl paskutiniojo, kurį užima klaipėdietis Albertas Barauskas.

Albertas Barauskas ir Antanas Kalnius. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad mero komandos pertvarkymas prasidėjo po to, kai praėjusių metų pabaigoje Kretingos rajono konservatoriai ir liberalai nusprendė sudaryti naują valdančiosios koaliciją, kurioje nebeliko mero A. Kalniaus ir jo rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“ narių. Sausio pabaigoje Tarybos dauguma priėmė sprendimą nuo kovo 1 d. mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių sumažinti nuo 3 iki 1. Merui iš asmeninių lėšų pradėjus teisminį procesą ir apskundus tokį sprendimą teismui, balandžio pabaigoje valdančioji dauguma nusprendė panaikinti ir paskutinę mero patarėjo pareigybę, kurią dabar užima klaipėdietis A. Barauskas.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, iš pradžių nepagrįstai nenorėję svarstyti tokio mero ieškinio, laikinąsias apsaugos priemones – sprendimo galiojimo sustabdymą – pritaikė pavėluotai, jau po to, kai du darbuotojai buvo atleisti. Tačiau vicemeras Dangiras Samalius Tarybos vardu tada pateikė skundą LVAT dėl tokio sprendimo, bet jis buvo atmestas.

Taryba teikė LVAT skundą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskutiniam mero patarėjo etatui. Skunde buvo aiškinama, kad dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių esą negali būti tinkamai aptarnaujami Tarybos nariai.

Skundą išnagrinėjusi LAVT kolegija, kurią sudarė teisėjai Laimutis Alechnavičius, Audrius Bakaveckas ir Dalia Višinskienė, konstatavo, kad Kretingos mero skunde yra pakankamai argumentų, kurie sudaro pagrindą prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) Tarybos sprendimą ginčyti kaip neteisėtą, taip pat yra argumentų, kurie pagrindžia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kolegija akcentavo, kad žala gali atsirasti ir pačiai savivaldybei, jei sprendimą pripažinus neteisėtu buvę darbuotojai imtų reikalauti žalos atlyginimo. Tad Tarybos skundas neskundžiama nutartimi buvo atmestas.

Antros tokios pergalės sulaukęs meras A. Kalnius teigia, jog iki šiol negali priimti jau atleistų darbuotojų.

„Šiandien jau 100 procentų aišku, kad kol vyks teismo procesai, dirbti lieka ne tik paskutinysis patarėjas, bet į darbą dar galiu susigrąžinti ir jau atleistus kitus du komandos narius. Beje, Vyriausiasis administracinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad šiuo atveju net nesvarbu, ar tai bus senieji darbuotojai, ar nauji, jei senieji nebenorėtų grįžti. Tačiau Taryba turi į biudžetą sugrąžinti darbo užmokesčiui vasarį nuimtas lėšas. To tarybos raštu buvau prašęs jau du kartus – balandį ir gegužę. Deja, šis prašymas dar yra neįvykdytas, nors teismas aiškiai pasisakė, kad nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paveda vykdyti Tarybai. Tikiuosi, kad Taryba po šio paskutinio neskundžiamo sprendimo gražins darbo užmokesčio lėšas į biudžetą ir nerodys visuomenei pavyzdžio, kad teismo sprendimų galima nevykdyti, o man nereikės ir vėl kreiptis į teismą, tik šį kart jau dėl nevykdomos teismo nutarties”, – sakė A. Kalnius.

Jo nuomone, LVAT suformulavo ir kitiems merams reikšmingą precendentą – kol vyksta toks teisminis procesas, paprastai trunkantis mėnesius ar metus, merai gali būti ramūs, jog tarybos nariai kada tik panorėję negalės surišti jiems rankų bei palikti visiškai be komandos.

„Tai ypač šiandien aktualu Klaipėdos rajono merui, kuris yra analogiškoje situacijoje, kaip ir aš. Manau, kad aktualu ir Klaipėdos miesto, Plungės rajono bei kitų savivaldybių merams”, – sako A. Kalnius.