„Seniausioms Darbėnų kapinėms ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus 1620 m. pastatytai pirmajai bažnyčiai atminti“ – toks tekstas prie didikų Chodkevičių herbo iškaltas ant metaliniu žemaitišku kryžiumi-saulute vainikuoto paminklinio akmens, kuris Darbėnų bendruomenės iniciatyva pastatytas buvusių senųjų miestelio kapinių vietoje.

Skyrė jubiliejui ir jubiliejiniams metams

Šiemet Darbėnų miestelis mini 430-ąjį gimtadienį: 1591 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas Darbėnų kaimas ir dvaras, tad darbėniškiai jau nuo pavasario pradėjo galvoti, kaip įprasminti šią sukaktį.

Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis sakė, jog pasiūlymą įamžinti pirmųjų maldos namų vietą pateikė bendruomenės tarybos narė Jūratė Sofija Laučiūtė. O kadangi istoriniai šaltiniai pateikia dvi bažnyčios statybos datas – 1620-uosius ir 1621-uosius metus, buvo nuspręsta, jog pastatyti paminklą ne per vėlu, juolab kad jos statyba rūpinosi Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, kurio 400-ąsiais mirties metines šiais metais mini visa Lietuva.

Iš Kretingos muziejaus istoriko Juliaus Kanarsko gautoje istorinėje medžiagoje apie pirmosios bažnyčios Darbėnuose atsiradimą rašoma, jog Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonas Karolis Chodkevičius, lankydamasis jam priklausančiame Kretingos dvare, rūpinosi katalikų Bažnyčios padėtimi Žemaitijoje. Jis įkūrė Kretingos bernardinų (pranciškonų observantų) vienuolyną, Kražių jėzuitų kolegiją ir bažnyčią, taip pat pastatė naują Skuodo katalikų bažnyčią. Žemaičių vyskupijos, vėliau – Lietuvos bažnytinės provincijos, leisto žinyno „Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri“ duomenimis, apie 1620 m. Jonas Karolis Chodkevičius fundavo pirmąją Darbėnų bažnyčią. Tai buvusi Darbėnų kaimo kapinėse pastatyta medinė koplyčia (Palangos bažnyčios filija).

Darbėnų kaimo kapinės, kuriose senu žemaitišku papročiu ir buvo pastatyti pirmieji katalikų maldos namai,  veikė Darbos kairiajame krante, prie kelio į Vaineikius. Jos įrengtos XVI a. antroje pusėje, kuriantis Darbėnų kaimui, nuolat naudotos iki XVIII a. vidurio. Atsiradus miesteliui, šalia turgavietės XVIII a. pirmoje pusėje iškilo nauja bažnyčia, gavusi parapijos teises. Aplinkui ją esančiame šventoriuje atidarius bažnytines kapines, senosiose kapinėse iki XX a. 2–3-iojo dešimtmečio laidotos užkrečiamųjų ligų epidemijų aukos, savižudžiai, nekrikštai. Sovietmečiu kapinės išniekintos: nugriauti kryžiai, koplytėlės, išardytos tvoros, per kapines nutiestas kelias. Nuo 1997 m. kapinės registruotos valstybės saugomų kultūros vertybių registre.

Iniciatyva vėl sutelkė bendruomenę

Surinkę istorinę medžiagą paminklinio akmens statybos iniciatoriai kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės Atminimo ženklų įrengimo komisiją. Leidimas bendruomenei įgyvendinti savo sumanymą buvo duotas ne iš karto: pasirodė, kad nepakanka noro ir prašymo. Tačiau, pasak R. Benečio, ir komisijos nariai buvę labai geranoriški, padėję patarimais, o ir kitos institucijos neatsisakė pagelbėti – žemėtvarkos specialistai reikalingus dokumentus parengė greičiau, nei tai numato reglamentai. Tad jau antrajame posėdyje, į kurį bendruomenė atnešė ir būsimojo paminklo vizualizaciją, leidimas buvo duotas.

Rengdami dokumentus komisijai, bendruomenės nariai, kurių iniciatyvą palaikė Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys, tuo pačiu rūpinosi ir pačiu paminklu. Kaip sakė R. Benetis, iš pradžių norėta pirmosios bažnyčios vietą paženklinti paprastu lauko akmeniu su atitinkamais užrašais. Puikų akmenį pasiūlęs ūkininkas Stasys Navickas, tačiau, apžiūrėjus jį, paaiškėjo, kad jis įskilęs, be to, kiek didokas.

„Kreipėmės į su akmeniu dirbantį Mantą Gailevičių – jis iš pradžių pasiūlė vieną variantą, kurį komisija atmetė, antrajam jo pateiktam pasiūlymui buvo pritarta: paminklinį akmenį, kurio viename šone būtų iškaltas Chodkevičių giminės herbas ir istorinis užrašas, o kitame Darbėnų herbas ir tautinė juosta nuspręsta papuošti žemaičių kryždirbių nuo seno kaldintu kryžiumi-saulute, kurį mums nukaldino kalvis iš Mosėdžio Audrius Kasparas“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas, akcentavęs, jog buvo maloniai nustebintas, kad tiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad paminklas iškiltų.

„Jau turėjome akmenį, kryžių-saulutę, įrašo tekstą, kurį padėjo sukurti J. Kanarskas. Prasidėjo rūpesčiai, kas pamatus išpils, iš kur armatūros gauti. Ir tiesiog nuostabu, kad vos užsiminus apie problemas kaip mat atsirado pagalbininkai: pamatais pasirūpino seniūnas, armatūros kaip mat sutiko duoti Arūnas Kažukauskas, tik išmatavimus reikėjo pasakyti. Žodžiu, ši iniciatyva iš naujo mus visus suvienijo, ir prieš miestelio šventę, prieš Petrines paminklas jau buvo pastatytas“, – pasidžiaugė R. Benetis.

Pašventino per Petrines

Paminklinis akmuo, ženklinantis vietą, kur būtą senųjų miestelio kapinių ir prieš 400 metų buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis pašventino titulinių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidų metu, per kuriuos tradiciškai švenčiamos ir Darbėnų įkūrimo metinės.

Gausiai susirinkusiems darbėniškiams ir svečiams renginį vedusi aktorė Nijolė Narmontaitė priminė paties miestelio, senųjų kapinių ir pirmosios bažnyčios istoriją. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys ir paminklinio akmens pastatymą iniciavusios Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis pasidžiaugė, kad pagaliau deramai įamžinta praeitis, kuri ilgą laiką buvo nepelnytai pamiršta: sovietmečiu per seniausias miestelio kapines, sulyginus jas su žeme, nutiestas kelias. Dabar gi paminklinis akmuo nebeleis užmiršti daugybės darbėniškių gyvenimo kelio – nuo krikšto per tikėjimą iki amžino poilsio vietos. Už išlaikytas pagrindines vertybes, už istorinės atminties išsaugojimą visiems, išskirtiniais metais inicijavusiems atminimo ženklo sukūrimą, dėkojo su švente susirinkusiuosius pasveikinęs Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, sakęs, jog Darbėnų bendruomenė – pati aktyviausia ir kūrybiškiausia rajone.

Po ceremonijos jos dalyviai skubėjo į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, kurios šventoriuje koncertavo Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vadovo Artūro Juškos vadovaujama kapela „Ontrep“. Prieš pamaldas bažnyčioje Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Darbėnų filialo vyresnioji bibliotekininkė Danutė Paulikienė pristatė kartu su bibliotekininke Jurgita Anužiene sudarytą J. S. Laučiūtės redaguotą leidinį „Darbėnai vakar ir šiandien“, kuriame apžvelgiama šimtą metų aprėpianti miestelio istorija. Knygon sudėtos nuotraukos buvo eksponuojamos ir stenduose bažnyčios šventoriuje.

Po Sumos šv. Mišių, kurias aukojos kunigas Donatas Litvinas, šventė persikėlė į šventorių. Čia susirinkusius darbėniškius su švente dar kartą sveikino meras A. Kalnius ir Seimo narys Antanas Vinkus, linkėjęs darbėniškiams išsaugoti tikėjimą bei tradicijas, ypač – šeimą bei įteikęs padėkas aktyviausiems darbėniškiams.

Padėkos skambėjo ir paminklinį akmenį statyti pasiūliusiai J. S. Laučiūtei: bendruomenės pirmininkas R. Benetis ir seniūnas A. Poškys dėkojo jai už meilę Darbėnų žmonėms, už neišsekančias idėjas ir už darbus, nuveiktus miestelio labui. Aktyviai bendruomenės tarybos narei buvo įteikta iš paukščio skrydžio užfiksuota Darbėnų nuotrauka, kurioje – ir bažnyčia, kur J. S. Laučiūtė krikštyta, ir Vidurinė gatvelė, kur tebestovi jos mamos namas. Prie seniūno ir bendruomenės pirmininko padėkų prisidėjo ir gausus būrys darbėniškių: jie savo linkėjimus išsakė teikdami rožes, iš kurių susidarė tiesiog neapglėbiama puokštė. J. S. Laučiūtė gi dėkojo darbėniškiams – pasak jos, prieš dvi dešimtis metų grįžusi iš Sankt Peterburgo į Lietuvą jie kiek būgštavusi, ar pritapsianti gimtajame miestelyje – pasirodė, būgštauta be reikalo. Dėkojo ir jos sumanymus palaikantiems bendraminčiams, nes juk vien idėjų nepakanka, reikia, kad jas „pagautų“ ir įgyvendintų žmonės, o Darbėnų bendruomenė tai moka kaip niekas kitas.

„Man garbė būti čia, būti su jumis ir vadintis darbėniške“, – sakė J. S. Laučiūtė.

Tradicinius ąžuolo lapų vainikus į šventę susirinkusiems Petrams, Pauliams, Povilams, Petrėms ir Paulinoms  šįkart netradiciškai įteikė ir pats vainiku padabintas pasaulį apiplaukęs „Tūkstantmečio odisėjos“  XI etapo jachtos „Ambersail“ kapitonas Paulius Kovas, linkėjęs varduvininkams gero vėjo.

Šventinį vakarą, kuriame netrūko padėkų ir sveikinimo žodžių, užbaigė per šv. Mišias giedojusių operos solistų Onos Kolobovaitės ir Egidijaus Bavikino koncertas.

Ado Sendrausko ir Onos Benetienės nuotr.