Pasienyje kilęs gaisras sparčiai plinta Nidos link, gesinimo darbus apsunkina smarkus pietvakarių vėjas, tad ugnis akimirksniu apima vis didesnius plotus, o ugniai suvaldyti sutelktos didelės pajėgos. Toks buvo Kuršių nerijoje penktadienį vykusių tarptautinių priešgaisrinių pratybų scenarijus.

Pratybų metu buvo imituojama, kad gavus pranešimą apie gaisrą pasienyje, Rusijoje dalyje, organizuojamas gesinimas Neringos savivaldybės teritorijoje. Pratybų scenarijuje buvo numatyta, kad gaisras gesinamas nekertant sienos, o kiekvienas partneris organizuoja ir koordinuoja gaisro gesinimą savo teritorijoje. Neringoje, vykusiose pratybose taip pat dalyvavo Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, savanoriai bei Neringos savivaldybės atstovai.

„Turint omenyje, koks svarbus yra pasirengimas, bendradarbiavimas, reagavimas, tinkamų priemonių taikymas bei kiti niuansai gaisro atveju, tokio pobūdžio priešgaisrinės pratybos yra neabejotinai reikalingos ir naudingos. Nesinorėtų prisiminti tų skaudžių Neringai metų, kai gaisrai suniokojo didžiulius plotus miško, kai buvo pasitelktos milžiniškos pajėgos ir dedamos pastangos, kad liepsna būtų suvaldyta. Tačiau realybė tokia, kad dėl Kuršių nerijos gamtos specifikos, neatsakingo žmonių elgesio ar tiesiog nelaimingo atsitiktinumo bet kurią dieną galime su tuo susidurti, ir tada visi lūkesčiai bus nukreipti būtent į ugniagesius gelbėtojus, kurie turi būti tinkamai pasiruošę tokioms situacijoms“, – pranešime cituojamas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Juodkrantės ugniagesiai šiose pratybose išbandė ir naująjį gaisrinį automobilį, pagamintą ant IVECO važiuoklės. Naujasis modernus automobilis yra padidinto pravažumo, kompiuteriu valdomu siurbliu (CAN sistema), su LED apšvietimu, elektrine automobiline gerve, cisternos antstatas pagamintas iš korozijai atsparių medžiagų.

„Šios pratybos buvo mokomosios, todėl pratybų dalyviai žinojo, kas bus daroma, tad buvome pasiruošę įvykdyti numatytas užduotis pratybose. Viskas vyko pagal planą. Labai svarbu išmokti kuo efektyviau bendradarbiauti, tad visos pratybos yra naudingos bei svarbios. Mokėmės komandinio darbo tiek bendraudami su partneriais, tiek ir su priešgaisrinėmis tarnybomis, miškininkais, savanoriais, o pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnę priešgaisrinę saugą bei reaguoti į gaisrus ir nelaimes visame Kuršių nerijos pusiasalyje“, – teigė Gintaras Kuprys, biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ gelbėtojų vadovas.

Statistikos duomenys atskleidžia, jog gamtoje dažniausiai gaisrai kyla dėl žmogaus kaltės – aplaidaus rūkymo, kai numetama nuorūka ar degantis degtukas, nuo miške pamestų stiklo šukių ar šiukšlių, palikto neužgesinto laužo. Kuršių nerijoje vyraujantys pušynai bei kalnapušynų masyvai yra ypač degūs, nes juose ugnis plinta akimirksniu ir ją suvaldyti ypač sudėtinga.

„Vasara – atostogų metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, tačiau tai ir sezonas, kai miškuose kyla didžiausia gaisrų grėsmė. Sausame miške ugnis gali įsiplieksti net nuo menkiausios žiežirbos, o pasekmės būna itin skaudžios, tad kiekvienas Kuršių nerijoje besilankantis turi elgtis ypač atsakingai“, – primena Jurgita Mikšytė, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Miško apsaugos specialistė.