Nidos g. 76 namo, kurio pirmuose dviejuose aukštuose yra Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro (JSDRC) bendrabučio patalpos, gyventojai tikina sulaukę žinių, jog čia ketinama apgyvendinti į Lietuvą pradėjusius plūsti nelegalius migrantus. Esą patalpas jau apžiūrinėjo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai, tad žmonės ruošiasi protestui.

Klaipėdos savivaldybės vadovai dėl šios situacijos išdėstė net tris skirtingas versijas. JSDRC bendrabučio valdytoja Gražina Navakauskienė teigia, jog joks procesas nevyksta ir nėra ką komentuoti, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, valdanti šią įstaigą, tvirtina, jog jokie sprendimai dar nepriimti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Iš savivaldybės – prieštaringos versijos, ministerija neneigia

Žiniasklaida jau skelbė, kad vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei paprašius savivaldybių priimti migrantų, jos ieško vietų. Ministrė aiškina, kad patalpų reikia tik izoliacijos laikotarpiui, 10 dienų, po to jie bus perkelti į palapinių miestelį.

„Atvira Klaipėda” sulaukė ne vieno Nidos g. 76 namo gyventojų skambučio – žmonės tikino turį patikimų žinių, jog pirmame ir antrame šio pastato aukštuose, kur yra JSDRC bendrabučio patalpos, ketinama apgyvendinti nelegalius migrantus. Esą patalpas jau apžiūrėjo ir savivaldybės atstovai bei patvirtino, jog jos tiktų.

Savivaldybės administracijos direktorius, miesto Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujantis G. Neniškis teigė, jog uostamiesčio valdžia nėra sulaukusi žinių iš Vilniaus, kad šios patalpos būtų naudojamos tokiai paskirčiai. Tad ir administracijos darbuotojai jų neapžiūrinėjo.

„Kol kas tik preliminariai apsitarta, jog jei bus poreikis, tam būtų galima panaudoti vieną Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro bendrabučio, kuris dabar naudojamas saviizoliacijai nuo Covid-19, korpusą Smiltelės gatvėje. Kitas liktų saviizoliacijos reikmėms. Tačiau, kaip ir kitoms savivaldybėms, dar yra krūva klausimų – kuriam laikotarpiui reikėtų tokių patalpų, kas mokėtų už maitinimą ir panašiai”, – sakė G. Neniškis.

Tuo metu Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys portalui alfa.lt jau teigė, kad savivaldybė svarso išsinuomoti patalpas iš JSDRC.

„Aišku, dar būtų deramasi dėl kainos, nes centras nėra pavaldus savivaldybei. Klausimas, kiek tuos reikalavimus atitiktų, nes ten nėra atskiros aptvertos teritorijos“, – teigė A. Babšys.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas situaciją dienraščiui „Klaipėda” apibūdino dar kitaip.

„Kol kas tai dar galime vadinti būrimu iš kavos tirščių. Kiek suprantu, pirmiausia bus ieškoma galimybių, kad migrantų vežimas į kitas savivaldybes aktyvuotųsi tik tada, kai centrinė apgyvendinimo bazė visiškai užsipildytų“, – sakė jis. 

JSDRC direktoriaus pavaduotoja infrastruktūrai Danguolė Balsė teigė tik girdėjusi tokias kalbas, jog domimasi šiomis patalpomis ir iškart numatė, jog dėl to gali kilti žmonių pasipiktinimas. Anot jos, daugiau galinti pasakyti laikinoji įstaigos vadovė Jelena Korch šiuo metu atostogauja.

Tuo metu JSDRC bendrabučio valdytoja Gražina Navakauskienė teigė, jog nieko negalinti komentuoti, nes, anot jos, joks procesas nevyksta. Moteris svarstė, kad tokios kalbos galėjo kilti dėl to, jog patalpų laikinam nelegalių imigrantų apgyvendinimui ieškoma visoje Lietuvoje. 

„Ministerija gerai žino apie sudėtingą situaciją pasienyje, todėl įvertins galimybes suteikti šiuo metu nenaudojamus ugdymo įstaigų pastatus apgyvendinti imigrantus. Kol kas jokie sprendimai nepriimti”, – į „Atviros Klaipėdos” klausimą dėl žmonių kalbų pagrįstumo atsakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius.

Pabėgėlių būtų daugiau nei gyventojų?

Tuo metu Nidos g. 76 namo gyventojai informavo, jog trečiadienio vakarą rinksis tartis dėl galimų veiksmų.

Surinkimo metu buvo surinkti 58 namo gyventojų parašai ir 82 kaimynų parašai, kuriais išreiškiamas protestas prieš migrantų įkurdinimą šiose patalpose. 

Daugiabučio namo bendrijos „Laivas“ pirmininkė Virginija Kazlauskienė atskleidė, kad informaciją apie nelegalių migrantų atkraustymą sužinojo iš patikimo šaltinio.

Moteris teigė, jog paklaususi Klaipėdos miesto mero sekretorės apie šią situaciją susilaukė klausimo – kaip pas ją atsirado ši konfidenciali informacija.

„Antrame aukšte, kartu, kur ir yra bendrabučio dalis, gyvena ir gyventojai, ten yra butai. Taip pat yra laidūs langai, galima per langus iš bendrabučio patekti į pirmos laiptinės teritoriją, taip pat galima per langus užlipti ant valgyklos stogo. Vienam name, vienam kieme – tikrai ne. Mes gyventojai nesutinkam“, – savo baimėmis pasidalino bendrijos pirmininkė.

Pasak jos, name gyvena 57 šeimos, bendrabučio kambarių yra apie 60. Pirmininkė baiminasi, kad name nelegalių migrantų gali būti daugiau nei čia gyvenančių šeimų.

Namo gyventoja Liudmila Truš taip pat pasidalino, kas jai labiausiai kelia baimę.

„Mes renovavome šį namą, jį tvarkome, kad ramiai galėtume gyventi. Aplinka gera, ramu mums čia gyventi. Su pabėgėliais ramumo nebus. Mes matome per žinias, ką jie daro Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje. Mes neišskirtiniai, čia bus tas pats. Vaikų pas mus daug, aplink darželiai, labai daug jaunų šeimų. Vakarais jau pasivaikščioti nebeišeis, bijosime išeiti iš namų“, – kalbėjo moteris.

Pasak jos, nelegalūs migrantai gali būti apgyventinti buvusio komisariato patalpose Jūros g. 1.

„Ten ir tvora yra, ir policija šalia, juos saugos – bus ramu. Nereikia jų šiame name, kur gyvena žmonės. Tegu keliasi už miesto”, – sakė moteris. 

Namo gyventojai taip pat kreipėsi į miesto merą, kvietė jį atvykti į susirinkimą, tačiau atsakymo dar vis nesulaukė, o mero sekretorė esą pažadėjo atsakymą per savaitę.

Protestui artėjant pabaigą daugiabučio pirmininkė V. Kazlauskienė padėkojo susirinkusiems namo gyventojams bei atėjusiems kaimynams iš gretimų namų. Jos kalbą palydėjo bendruomenės plojimai.

Vienas iš variantų

Galiausiai bendrija ketvirtadienį sulaukė oficialaus atsakymo iš Klaipėdos savivaldybės.

„Vykdydami 2021-07-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio protokolo Nr. Nr.1VL-1424 3 punktą, informavome LR Vidaus reikalų ministeriją, kad vienas iš galimų variantų, neteisėtus migrantus apgyvendinti VŠĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro bendrabučio dviejuose aukštuose (adresas Nidos g. 76, Klaipėda). Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, kad dalyje bendrabučio patalpų šiuo metu gyvena miesto gyventojai išsipirkę butus, bendrabučio teritorija neaptverta ir laisvai prieinama”, – rašoma Savivaldybės administracijos Administracinės veiklos poskyrio vedėjos Ritos Mikluševičiūtės pasirašytame atsakyme. 

Tuo metu Turto bankas pranešė, kad peržiūrėjo šiuo metu valdomą turtą ir Vidaus reikalų ministerijai pasiūlė daugiau nei 20 įvairių objektų visoje Lietuvoje, kurie galėtų tikti pabėgėlių (nelegalių migrantų) priėmimo ir laikino apgyvendinimo centrams įrengti. Pasiūlyti objektai – buvusių profesinių mokyklų ir jų bendrabučių pastatai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionuose. Visi pasiūlyti objektai didesni nei 1500 kv. m ploto, dažnai turintys kiemus, teritoriją aplink.

Šiuo metu Turto bankas tęsia konsultacijas su ministerija, kurie objektai būtų tinkamiausi priėmimo ir laikino apgyvendinimo centrui įrengti.

Keis įstatymus, tiesia spygliuotą užtvarą

Nuo antradienio ryto iki trečiadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 53 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Beveik pusė jų pastarąją parą įkliuvo Druskininkų savivaldybėje. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta 1 416 neteisėtų migrantų, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį dar kartą pareiškė, kad kad jo šalis netaps „pamazgų duobe“, kurioje kaupiasi neteisėti migrantai, ir kad šalies tarnybos nestabdys jų judėjimo į kaimynines valstybes, įskaitant Lietuvą.

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog kitą savaitę planuojama neeilinė Seimo sesija, kurioje bus svarstomi su augančia neteisėta migracija iš Baltarusijos susiję klausimai.

„Tikėtina, kitą savaitę mes turėsime neeilinę sesiją, kurios metu reikės peržiūrėti įstatymus ir dėl trumpinimo prieglobsčio prašymo terminų, ir dėl kitų priemonių, kuriomis galima būtų pažaboti šią situaciją, su ja greičiau tvarkytis.  Akivaizdu, labai paprastų sprendimų ar greitų dabar nėra – mes tiesiog turime suvokti, kad režimas imasi įvairių dažnai desperatiškų priemonių ir akivaizdu, kovoja ne pagal taisykles“, – Žinių radijui duotą Seimo pirmininkės interviu cituoja BNS. 

„Su Krašto apsaugos ministerija sutarėme dėl bendradarbiavimo suvaldant neteisėtos migracijos srautus pasienyje su Baltarusija. Ketiname pasitelkti kariuomenę, kuri teiks pagalbą pasienyje. Artimiausiu metu prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų kariai turėtų prisijungti pasienio užkardose, o šią savaitę karščiausiuose pasienio ruožuose prisidės prie fizinio barjero tiesimo. Taip pat kariai padės įrengti du angarus, skirtus apgyvendinti neteisėtai sieną kirtusius migrantus”, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” trečiadienį parašė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis BNS patvirtino, kad vienas angaras Druskininkų užkardoje jau baigtas statyti ir pabėgėlius priims nuo ketvirtadienio, kitas artimiausiomis dienomis turėtų atsirasti Kabelių užkardoje. Kiekviename angarų bus galima apgyvendinti apie 70 migrantų.

Penktadienį pranešta, kad Lietuvos kariuomenė pasienyje pradėjo tiesti koncertiną – spygliuotą vielos užtvarą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad montuojama užtvara reikšmingai pristabdys kertančius sieną migrantus, o tai leis patruliuojantiems pasieniečiams ir kariams juos pastebėti greičiau.

„Tai bus spygliuota viela, ją įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, todėl tokia užtvara turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.