P0

Miestas

Knygos pristatyme – ne tik apie knygą, bet ir apie senųjų kapinių ateitį

Ernesta Onusaitytė, „Atviros Klaipėdos" praktikantė
2021-07-08


Trečiadienio vakarą Skulptūrų parko aikštelėje buvo galima išgirsti ne tik knygą „Klaipėdos senųjų kapinių istorijos“, senjorų prisiminimus, bet ir senųjų kapinių ateitį.

Keletą metų kaupta informacija apie kapines buvo suguldyta į minėtąją knygą. Viena iš jos autorių – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė teigė, kad senosios kapinės – tai labai konfliktinė teritorija, todėl tokį žmonių požiūrį norėjo pakeisti.

„Kad žmonės nesusiskaldytų, o atvirkščiai, žiūrėtų kaip į didžiausią turtą, kuriame galime pasakoti miesto istoriją, kapinių istoriją bei meno istoriją“, – tvirtino ji.

Paklausta, su kokiais iššūkiais susidūrė, kita knygos autorė – dienraščio „Vakarų ekspresas” žurnalistė Jurga Petronytė – atsakė, jog sunkiausia buvo suvaldyti laiką ir sutalpinti visas istorijas į vieną knygą, kadangi informacijos buvo labai daug.

Jurga Petronytė ir Sondra Simonaitienė. Ernestos Onusaitytės nuotr.

Viena iš knygos herojų – Svetlana Lebedeva Vavriščiuk. Knygos pristatymo metu moteris dalijosi savo mamos jausmais, kadangi šiame parke palaidoti jos seneliai. Svetlana tvirtino, kad svarbus ne tik kapo pažymėjimas, tačiau ir istorijos pasidalinimas knygoje.

„Straipsnis išverstas į daugelį kalbų ir išdalintas plačiai giminei. O tą knygą pridėsime prie savo šeimos archyvo“, – teigė knygos herojė.

Algimantas, vienas iš renginio dalyvių, teigė, jog labiausia įsiminė pokalbis apie senovę ir istoriją.

„Kapinės – ne pasilinksmino vieta, tai skausminga vieta gyvenime“, – sakė jis.

Algimantas nesutinka, kad kapinės paverstos į Skulptūrų parką, esą taip nyksta kapinių sakralumas.

Knygos pristatymo metu Klaipėdos savivaldybės administracijos paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška dalinosi Skulptūrų parko nauju projektu, kurio metu būtų kertama ir apie 500 savaiminių medžių, kai kuriose vietose atnaujinti senieji kapinių takai ir t.t..

Miesto straipsnių vidus

„Jei pažiūrėsime į pasaulio istorines miesto vietas, tai pamatysime, jog kiekvienas miestas turi žalią istorinį parką, dažnai tai būna kapinės. Jos gausiai lankomos gyventojų ir miesto svečių“, – tvirtino V. Juška.

S. Lebedeva Vavriščiuk sakė pritarianti tokiam parko tvarkymo projektui. Knygos herojė teigė, jog įmanoma išlaikyti kapinių dvasią ir gyvesnį parką.

Tuo metu S. Simanaitienė tvirtino pasisakanti prieš medžių kirtimą. Tokia savo nuomone ir pozicija ji sako atvirai besidalijanti ir specialiai sukurtoje darbo grupėje.

„Aš būsiu tas žmogus, kuris kovoja už kiekvieną medį“, – tvirtino ji.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad parko sutvarkymo darbai kol kas negali startuoti dėl vienos iš konkurse dalyvavusios bendrovės pateikto skundo teismui.

ISTORIJA

Dabartinio Skulptūrų parko vietoje miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m., tačiau yra užuominų, kad jau XVIII a. antroje pusėje čia buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756-1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Nuo XIX a. pr. čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji.

XX a. pr. kapinės praplėstos, jos buvo jau „L“ raidės plano. Miestiečių pastangų dėka devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai“ (Johanas Zembrickis).

1937-ųjų lapkritį laikraštis „Vakarai” rašė, kad nuo 1851 m. čia buvo palaidota 28 930 žmonių.

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje kapinės visai apleistos.

Iki pat kapinių uždarymo laidota palei Trilapio gatvę, todėl čia išliko daugiausiai lankomų kapų. 1948–1959 m. palaidojimų registracijos knygoje, šiuo metu saugomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose, įrašas apie paskutinį palaidojimą darytas 1959 m. sausio 24 d., nors, remiantis Olgos Irenos Vičiulytės-Gedgaudienės (gim. 1940 m. Klaipėdoje) liudijimu, paskutinį kartą laidota 1964 m. – priešais 1923-iųjų sukilėlių kapą buvo palaidotas jos uošvis Kazimieras Bubulas.

Nuo 1977 m. šioje teritorijoje pradėtos eksponuoti Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros, įkurtas Skulptūrų parkas.

1981–1982 m. vakarinėje teritorijos dalyje, palei Trilapio gatvę, dar stovėjo senieji antkapiniai paminklai. 1983 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo likviduotos visos kapinės – išardytos metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulygintos su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietos.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias sukūrė 61 skulptorius per 13 simpoziumų.


    2021-07-08

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt