Šį rudenį atstatyto Smiltynės, o sykiu ir Klaipėdos simboliu buvusio „Strandhalle“ restorano atidarymą planavę verslininkai jį yra priversti nukelti nežinomai datai, nes projektas jau yra įstrigęs beveik dvejus metus.

Istorinis „Strandhalle” restoranas ir parengto jo atstatymo projekto vizualizacija.

Nuo 2019 m. vasaros – be pokyčių

„Ir pikta, ir apmaudu. Kažkokia beviltiška situacija. Bet dar kantriai laukiame, kaip viskas pasibaigs. Kai susidūrėme su tokiu valdiškų įstaigų abejingumu ir neįgalumu spręsti klausimus, lieka tik šypsotis“, – geros nuotaikos stengėsi neprarasti atstatyti garsųjį restoraną siekiančios žemės ūkio bendrovės „Kernai“ vadovas Vygandas Kumpys.

Istorinio „Strandhalle“ restorano atstatymo ant kopos, prie Smiltynės gelbėjimo stoties, istorijos pradžia galima įvardyti 2018 metų gegužę, kai įvyko aukcionas ir verslininkams (ŽŪB „Kernai“ – V. S.) 99 metams buvo išnuomotas 20 arų dydžio valstybinės žemės sklypas Smiltynės g. 15E.

Archeologai šiame sklype atkasė tikslius kopose stovėjusio istorinio restorano pamatų kampus. ŽŪB „Kernai“ užsakymu projektuotojai 2019 metų vasarą parengė „Strandhalle“ atstatymo projektinius pasiūlymus. Juos tų pačių metų liepos 11 dieną patvirtino Klaipėdos savivaldybė, bet nuo tada iki šiol į priekį šiek tiek pasistūmėta tik dokumentuose, o realių atstatymo darbų pradžia net neprognozuojama.

V. Kumpys aiškino, kad projektiniams pasiūlymams pritarusi Klaipėdos savivaldybė juos 2019 vasarą turėjo persiųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos. Ši inspekcija, anot V. Kumpio, turi suteikti leidimą statyti Pajūrio juostoje. Toks leidimas suteiktų galimybę rengti „Strandhalle“ atstatymo techninį projektą, siekti gauti statybos leidimą.

„Realiai Klaipėdos savivaldybė tuos projektinius pasiūlymus VTPSI turėjo persiųsti iki 2019 metų rugpjūčio 11 dienos, tačiau juos persiuntė tik šiemet pavasarį. Prieš kelias dienas kaip tik skambinau į Klaipėdos savivaldybę pasiteirauti, kokia dabar situacija. Ir išgirdau informaciją, jog VTPSI pateikė atsakymą, kad įvertinti projektinius pasiūlymus, jų atitikimą kitiems teisės aktams dar paprašė Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Ir nebesuprantame, kas vyksta. Sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai yra patvirtinti, jiems yra pritarusios visos institucijos, mes net nebūtume dalyvavę aukcione, jei nebūtų sklypo detaliojo plano. Ir nepaisant to, kad detalusis planas yra, o projektiniai restorano atstatymo pasiūlymai parengti pagal jo sprendinius, dabar vis tiek papildomai bus tikrinama. Jei tokio objekto nei Smiltynei, nei Klaipėdai nereikia, tai kam išvis reikėjo patvirtinti tą detalųjį planą, aukcione išnuomoti sklypą“, – ir piktinosi, ir samprotavo V. Kumpys.

Kyla ir blogų minčių

Jis neslėpė, jog dėl taip įstrigusio projekto kyla įvairių minčių, net ir blogų, jog trikdžiai kuriami dirbtinai.

„Pagalvokime, ar nors vienas pastatas, išskyrus delfinariumą, per pastarąjį dešimtmetį Smiltynėje buvo pastatytas, restauruotas. Tokio nėra. Smiltynėje yra tik sovietiniai namukai ir keli barai, į kuriuos galima užeiti tik po pirties, bet ne padoriai pavakarieniauti. Palyginkime Smiltynė, kuri turi milžinišką potencialą, ir, pavyzdžiui, Birštoną, kuriame verslui nekuriamos kliūtys. Kas nubėgo į priekį? Mes labiausiai ir pasigendame Klaipėdos miesto valdžios pozicijos. Jei toks objektas kaip atstatytas „Strandhalle“ restoranas mieste reikalingas, tai tikrai norėtųsi daugiau pagalbos, tarpininkavimo su kitomis institucijoms. O dabar toks jausmas, kad visi bijo priimti sprendimus, nes restoranas turi būti atstatytas Kuršių nerijoje ir dar ant kopos“, – kalbėjo V. Kumpys.

Jis tvirtino, jog kai 2018 metų gegužę „Kernai“ dalyvavo sklypo aukcione ir jį laimėjo, planas buvo toks, kad 2021-ųjų rudenį „Strandhalle“ restoranas jau bus atstatytas ir atvers duris lankytojams. „Dabar atidarymo datos net nesiryžtame prognozuoti. Tiesą sakant, jos net neįmanoma  nuspėti, kai susiduriame su tuo, su kuo susiduriame“, – pabrėžė pašnekovas.

Prieškariu Smiltynėje stovėjusi „Strandhalle”. bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.

Nors projektas vis dar „neišeina“ iš valdininkų kabinetų, „Kernai“ visus tuos metus turi mokėti žemės nuomos mokestį už išsinuomotą sklypą. „Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą, prašėme taikyti nuomos mokesčio nuolaidą, nes ne dėl mūsų kaltės sklypo vis dar negalime eksploatuoti. Tačiau gavome atsakymą, kad nėra jokio pagrindo sumažinti mokestį“, – pasakojo V. Kumpys.

Paklaustas, ar dėl visų patirtų nemalonumų ir įstrigusių procedūrų neplanuoja nutraukti žemės sklypo nuomos sutarties, „Kernų“ vadovas pabrėžė, jog kol kas tokių minčių nėra. „Mes visada užbaigiame tai, ką pradedame, tad tikrai nesinori dabar visko mesti, atsisakyti. Bet jei institucijos nuspręs, kad projekto vystyti negalime, tuomet ieškosime, kas atsakingas už priimtus sprendimus ir iš ko prisiteisti patirtus nuostolius“, – teigė V. Kumpys.

Vertina visais pjūviais

Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus patarėjas Marijus Mockus tvirtino, jog „savivaldybė kamuolį iš savo rankų jau paleido“. Dabar esą visos procedūros persikėlė į VTPSI ir Aplinkos ministeriją.

„VTPSI turi išnagrinėti projektinius pasiūlymus, suformuluoti išvadą ir visus dokumentus pateikti aplinkos ministrui. Jei jis suteikia leidimą, tuomet statytojai į VTPSI gali kreiptis prašydami statybos leidimo, tik, aišku, prieš tai reikia turėti techninį projektą. VTPSI mus informavo, kad papildomai vertinimo paprašė Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos. Mes jau nebežinome, ar išvados gautos, ar jos pateiktos ministrui. Bet procesas nestovi vietoje“, – tvirtino M. Mockus.

Jis pabrėžė, jog patvirtintas detalusis planas yra tik numatyta galimybė atstatyti „Strandhalle“ restoraną ir tai nėra savaime suprantamas leidimas statyti, nes jį turi suteikti aplinkos ministras. „Veiksmas keliauja ratu ir tas ratas yra didelis. Taip, gal VTPSI dabar jau pernelyg atsargiai vertina šį projektą, nes dabar jau analizuoja iš bendrąjį planą, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą. Anot jų, vertina visais pjūviais, gal nori apsidrausti po visų Kuršių nerijoje kilusių skandalų. Gal ir gerai, kad taip atsargiai žiūrima, tik, aišku, statytojams nepatinka. Pačiam projektui iš esmės jokių pretenzijų neturime. Tegul tik stato ir sėkmė juos lydi“, – palinkėjo M. Mockus.

Istorija

Apie keliasdešimt metrų į šiaurę nuo centrinio Smiltynės paplūdimio, ant paties jūrinio kopagūbrio, restoranas „Strandhalle“ („Paplūdimio halė”) iškilo 1914 m.

Tai buvo medinis pastatas, turėjęs bokštelį su laikrodžiu. Kavinės-restorano architektūroje bandyta derinti liaudies architektūros ir jugendo stiliaus elementus. Prie halės šono buvo prigludusi pavėsinė.

Turistinio pobūdžio literatūroje apie Klaipėdą „Strandhalle“ ne kartą buvo minima kaip viena miesto įžymybių. „Strandhalle“ buvo vienas įspūdingiausių to meto statinių, bene pagrindinis Smiltynės akcentas.

Spėjama, kad restoranas nuo žemės paviršiaus buvo nušluotas 1944 metų rudenį.