Savivaldybė svarsto dvigubai padidinti mokestį tėvams už vaikų neformalų ugdymą 6-iose savivaldai pavaldžiose įstaigose: Vaikų laisvalaikio centre, Moksleivių saviraiškos centre, Karalienės Luizės jaunimo cente ir formalųjį švietimą papildančiose ugdymo Adomo Brako dailės, Jeronimo Kačinsko ir Juozo Karoso muzikos mokyklose.

Kainos būtų suvienodintos ir padidintos nuo vidutinių 10 iki 20 EUR per mėnesį mokyklose ir nuo vidutinių 5 iki 10 EUR centruose. Kaip ir logiška. Sako, buvo daug skirtingų mokesčių, nustatytų dar 2015 metais priklausomai nuo patiriamų įstaigų kaštų: jei vaikas ėjo groti prabangiu fortepijonu, jo mokestis buvo didesnis, nei to, kuris grojo dūdele.

Nelogiška yra tai, kiek mums visiems, susimetusiems sumokėtais mokesčiais, kainuoja tų 6-ių biudžetinių įstaigų išlaikymas.

Neformalų švietimą teikiančios įstaigos įsigudrina paslaugas teikti 5-10 kartų brangiau nei tą daro rinkoje veikiantys privatūs paslaugų teikėjai

Kainų didinimo projektą pristatanti savivaldos administracijos Švietimo skyriaus vedėjos patarėja Vida Bubliauskienė paminėjo, kad tie tėvų mokami mokesčiai sudarė tik apie 3 proc. realių biudžetinių įstaigų išlaidų. Tai kiek kainuoja biudžetinės įstaigos paslaugos?

Bendras 6-ių minimų biudžetinių įstaigų metinis biudžetas – 8,3 mln. EUR. Ataskaitoje rašoma, kad vaikų, lankančių centrus ir mokyklas, yra 4677. Padalinus išlaidas iš vaikų skaičiaus ir 9 mėnesių, kuriuos per metus vaikai lanko neformalų ugdymą, gauname 197 EUR mėnesiui vienam vaikui tenkančią sumą. Čia dar neįskaičiuotos milijoninės išlaidos, skiriamos įstaigų užimtų pastatų remontams, o ir visi 4677 vaikai nelanko būrelių visus mokslo metus (atmetus atostogas), bet tebūnie.

Palyginkite beveik 200 EUR kainą su analogiškų būrelių paslaugų rinkos kainomis, kurias mokate už vaikų neformalų ugdymą privačiam verslui ar nevyriausybiniam sektoriui, kurie savo patalpas, atlyginimus ir įrangą perka be miesto biudžeto paramos. Turbūt nemokate 200 EUR už vieno vaiko mėnesio ugdymą privačioje krepšinio, dailės ar baleto mokykloje, ar ne?

Klaipėdos miesto savivaldybė per 50 proc. biudžeto išleidžia beveik 12 tūkst. darbuotojų, dirbančių jai pavaldžiose 138 įstaigose įmonėse/bendrovėse, atlyginimams. Išmokėjus įvairias socialines išmokas ir kompensacijas, realioms investicijoms į naują turtą mieste lieka tik 14 proc. nuo bendro per 200 mln. EUR Klaipėdos savivaldos biudžeto.

Neracionalus viešųjų įstaigų lėšų panaudojimas senai vardijama kaip viena didžiausių Lietuvos bėdų. Čia aptariama situacija gerai tą iliustruoja.

Neformalų švietimą teikiančios įstaigos įsigudrina paslaugas teikti 5-10 kartų brangiau nei tą daro rinkoje veikiantys privatūs paslaugų teikėjai. Karlai, ne dvigubai, ne trigubai, o dešimt kartų brangiau!

Kas iš savivaldos administracijos strategų turės valios pripažinti, kad laikas atsisakyti beprasmiškai išlaikomų riebių ir godžių biudžetinių įstaigų, perduoti visas šias paslaugas teikti rinkai? Ką, beje, numato savivaldos įstatymas. Liktų tik kompensuoti tėvams dalį privačiam ir nevyriausybiniam sektoriui mokamo mokesčio, kas miesto biudžetui kainuotų 2 mln. EUR per metus vietoje dabar ištaškomų 8,3 mln. EUR.

Kai kas gali pagalvoti – o kas man? Mano kaštai padidėja nuo 10 iki 20 EUR, likusius susimetę visi per mokesčius padengia, išgyvensiu. Tačiau pagalvokite, kiek daug gerų dalykų už tuos šiandien perniek ištaškomus 6 mln. EUR kasmet mieste būtų galima padaryti. Ir čia aptarėme korupciją tik 6-iose iš 138 Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldžių organizacijų (žalingas visuomenei viešojo sektoriaus veikimas dėl nekompetencijos ar bukumo taip pat yra korupcija).