Gyvenimas pajūryje ir marių pakrantėse – kitoks: reikalavo išmonės, ištvermės ir sumanumo, meistrystės įgūdžių. Gyvenimas prie vandens lėmė būtinybę statyti, turėti ir mokėti valdyti valtis bei laivus. Smėlio pustomoje Kuršių nerijoje žmonės vertėsi daugiausia žvejyba, nes žemė čia buvo bevaisė. Marių vandenys buvo patogiausias susisiekimo kelias tarp trijų krantų: čia žvejota, plaukta į svečius, bažnyčią ir turgų, valdžios įstaigas, gabentas šienas, gyvuliai ir kiti kroviniai. Laivas anuomet buvo neatsiejama gyvenimo dalis ir kainavo panašiai tiek, kiek ir namas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę šviesaus atminimo nidiškis, Neringos miesto garbės pilietis, tautodailininkas Eduardas Jonušas ėmėsi sudėtingo darbo – atkurti kurėną. Iš Vokietijos muziejaus buvo gauti brėžiniai, detalūs kurėno statybos aprašymai. Statybos komandoje dalyvavo statybos inžinierius klaipėdietis Henrikas Mališauskas, o nidiškis Kurtas Sakutis, statęs burvaltes dar prieš karą, iki smulkmenų pasidalino savo patirtimis. E. Jonušas informaciją išsisaugojo diktofone. Kurtas Sakutis planavo atvykti ir tapti statybos darbų vadovu, tačiau planas nepavyko dėl jo žmonos ligos.

Pagal senąsias technologijas ir tradicijas „Kuršis“ buvo  statomas dvi su puse vasarų.

Burvaltė į vandenį buvo nuleista 1993 metais birželio 12 dieną, pastatyta iš ąžuolo, pušies ir eglės. Pušiniu dugnu nepavojinga plaukioti aplink Nidą, nes marios čia smėlėtos, ne akmenuotos. Be to. pušies mediena vandenyje patvaresnė, o ir pigesnė už ąžuolą. Stiebui naudota eglė, jos mediena lankstesnė.

Kurėnas atitinka senųjų žvejybos burvalčių su aukštais ragais konstrukciją. „Kuršio“ stiebas iš visų šiuo metu plaukiojančių kurėnų yra pats aukščiausias – 12 metrų. Dėl to padidėja buringumas ir kompensuojamas vėjo trūkumas, kadangi mariose kopos užstoja vakarų krypčių vėjus.

– Istorinės burvaltės priežiūra – sudėtingas ir brangus malonumas –  sako kurėno šiporius Aurelijus Armonavičius, tačiau prideda ir tai, kad kurėnas yra neatsiejamas Kuršių marių simbolis ir tiesiog privalo jose plaukioti. –Plukdau tuos žmones, kurie supranta, kad tai yra rankų darbo burvaltė, kad tai istorija, paveldas, savastis, kurios nevalia pamiršti.

Eilę metų, dalyvaudamas tradicinių istorinių laivų regatoje „Burpilis“, kurėnas neapleidžia lyderio pozicijos, jis – greičiausias medinių burinių laivų atstovas. Šiporius Aurelijus Armonavičius šypsosi ir dėl šių pasiekimų laurais dalijasi su pagrindine denio komanda: žmona Sofija Armonavičiene ir bičiuliu Kęstučiu Dikšu, kuriems šis laivas taip pat brangus, kaip ir jo šiporiui.

Kas yra burpilis ir kokia jo funkcija laive? Kuri laivo vieta vadinama parage? Kaip atrodė pirmosios vėtrungės? Kas yra špritkartė? Kuri burė yra raginė? Visa tai sužinosite tradicinių ir istorinių laivų parade „Dangės flotilė“, liepos 23-25 dienomis, Dangės krantinėje prieš skulptūrą „Žvejys“ bei paradų upėje metu.

Jei negalėsite atvykti, susipažinkite virtualiai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos parengtame edukaciniame vaizdo siužete.