P0

Fotoreportažai, Svarbu, Transportas

Dviračiu per miestą – su kliūtimis (11)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-07-10


Dar 2018 m. rugsėjį Klaipėdos miesto politikai patvirtino vadinamąjį uostamiesčio darnaus judumo planą. Juo siekiama „užtikrinti greitą ir patogų miestiečių judėjimą”.

Plane iki 2030 metų numatyta, pirma, gerinti viešojo transporto paslaugas, antra, skatinti žmones persėsti ant dviračių ar paspirtukų (plane tai įvardijama kaip bevariklio transporto skatinimas) ir trečia – užtikrinti darnų automobilių eismą.

„Atviros Klaipėdos” žurnalistė nusprendė pasižvalgyti, ar patogu ir saugu miestiečiams iš pietinės uostamiesčio dalies dvirate transporto priemone pasiekti miesto centrą ir šiaurinę Klaipėdos dalį bei nuvykti prie jūros, t.y. ar miestiečiams yra sudarytos tinkamos sąlygos iš automobilių persėsti ant „bevariklio transporto” priemonių.

Išsamesnei apžvalgai pasirinkome centrinę miesto arteriją – Taikos pr. – Herkaus Manto g., tačiau trumpai bus apžvelgta ir situacija Minijos g. bei Šilutės pl.

Pirmos kliūtys – prie „Žardės” ir „Eglės”
Ties „Žardės” autobusų stotele dviračių takas ne tik susiaurėja, darydamas posūkį, bet ir yra tiesiog nupieštas ant šaligatvio. Palmiros Mart nuotr.

Kelionę pradėjome ne nuo tolimiausių pietinių miesto teritorijų, bet nuo Taikos pr. gale esančio prekybos centro Molas/Bigas.

Nuo čia ir prasideda šalia Taikos pr. einantis dviračių takas, nors taip jį pavadinti galima tik iš dalies. Mat jis tinkamu ženklinimu ir rusvos spalvos trinkelėmis nuo pėsčiųjų tako atskirtas ne ištisai, o tik „gabalais”, be to, daugelyje vietų jo trinkelės jau iškilnotos medžių šaknų.

Pirma rimtesnė kliūtis dviratininkus pasitinka, taku pamynus vos 300 m. – ties „Žardės” autobusų stotele: čia dviračių takas ne tik susiaurėja, darydamas posūkį, bet ir yra tiesiog nupieštas ant šaligatvio.

Įprastai šioje vietoje, vengiant galimo susidūrimo su kokiu nors užsisvajojusiu autobuso laukiančiu piliečiu, žurnalistė suka į automobilių stovėjimo aikštelę ir per ją apvažiuoja kliūtį. Žinoma, bet kuriam automobilio vairuotojui po jų teritoriją šmirinėjantys dviratininkai entuziazmo nesukelia, bet iš dviejų blogybių renkamės, mūsų akimis, mažesnę. Beje, tą patį tenka daryti ir ties „Eglės” (Naujojo turgaus) stotele. Nors čia takas vėl žymimas tvarkingai, važiuojant neįtikėtino siaurumo juosta rizikuoji atsitrenkti į galinę stotelės sieną.

Ties Baltijos pr. žiedu dviratininkams jų transporto priemonės nusinešimas/užkėlimas yra tapęs įprastu kasdieniu ritualu. Palmiros Mart nuotr.

Minant toliau iki pat Baltijos pr. didesnių netikėtumų lyg ir nėra, jei nekreipsime dėmesio į jau paminėtas ženklinimo spragas, kai nei iš šio, nei iš to tvarkingos rausvos trinkelės pakeičiamos ant šaligatvio tiesiog užbraukta balta juosta. Beje, tokius tako „dingimus” įvairiose miesto vietose galima būtų laikyti Klaipėdos dviračių takų išskirtine savybe.

Na, o toliau – jau žymioji Baltijos pr. gaudyklė, apie kurią klaipėdiečiams papildomai pasakoti nereikia. Ties šiuo žiedu dviratininkams jų transporto priemonės nusinešimas/užkėlimas bei dardėjimas duobėtu gaudyklės grindiniu jau tapo įprastu kasdieniu ritualu, nebekeliančiu didesnių diskusijų.

Per senamiestį – su maldomis
Naujuoju dviračių taku praleki taip greit, kad net nespėji pasidžiaugti. Palmiros Mart nuotr.

Juoba kad priekyje laukia tik šiais metais nuo Kauno g. iki Sausio 15-osios g. pagaliau atidarytas naujasis puikus, ne trinkelių, o modernia, specialia danga padengtas dviračių takas. Tačiau šia atkarpa dėl patogumo praleki taip greit, kad net nespėji pasidžiaugti, o priekyje jau laukia pavojingoji senamiesčio Turgaus g. atkarpa.

Dardant ant akmeninio grindinio nupiešta dviračio tako parodija, galvoje sukasi viena mintis – kad tik nepasivytų ir savo šonu nekliudytų ilgasis autobusas. Belieka tyliai melstis, kad taip neatsitikų.

Dardant ant akmeninio grindinio nupiešta dviračio tako parodija, galvoje sukasi viena mintis – kad tik nepasivytų ir savo šonu nekliudytų ilgasis autobusas. Palmiros Mart nuotr.

Situacija ne kažin ką pasikeičia ir minant toliau Herkaus Manto g., tik čia jau patogesnė asfalto danga ir pati gatvė platesnė, tad pavojus būti nutrenktam autobuso ar automobilio turėtų būti kaip ir mažesnis, jei ne viena detalė – čia dviračių takas tiesiog įkomponuotas į viešojo transporto A juostą.

Tad ar reikia stebėtis, jog šioje vietoje nemaža dalis dviratininkų, nekalbant apie paspirtukininkus, renkasi minti šaligatviu – tuo pačiu, kur prieš kurį laiką dviračių takas ir ėjo, tuo piktindamas pėsčiuosius. Iki šiol ant šaligatvio išlikęs tipiškas dviračio tako ženklinimas ne klaipėdiečius lengvai gali suklaidinti, o vietiniai, kaip minėta, į šaligatvį priversti sukti dėl saugumo.

Herkaus Manto g. dviračių takas tiesiog įkomponuotas į viešojo transporto A juostą. Palmiros Mart nuotr.

Tuo metu tikrasis dviračių takas tarsi iš dangaus nukrenta tik ties posūkiu į Lietuvininkų aikštę, bet ilgai juo džiaugtis netenka – priekyje jau matyti žymusis viadukas ties senosiomis kareivinėmis – Klaipėdos universitetu.

Nors juo užsivežti dviratį ar paspirtuką kur kas patogiau nei Baltijos pr. žiede, bet vis tiek tai gana nemaža kliūtis pakeliui į tikrai puikų jau specialų dviračių taką, nuo Vasaros estrados per Girulių mišką vingiuojantį iki pat Olando kepurės. Juo, beje, galima numinti ir iki Palangos.

Taigi, maršrutą pasirinkus nuo Taikos pr. pabaigos kelionė dvirate transporto priemone pagrindine miesto arterija baigta.

Visai kita kalba būtų, jei minti dviratį būtume pradėję iš toliau, pavyzdžiui, nuo Šilutės pl./Jūrininkų pr. sankryžos ar kokių Mogiliovo/ Kuncų/Bandužių gatvių.

Šių rajonų gyventojams darniai įsilieti į politikų propaguojamą darnų judumą jau būtų kur kas sudėtingiau.

Dar viena kliūtis – viadukas. Palmiros Mart nuotr.
Prie jūros dviračiu – patogiau

Paradoksas, tačiau pietinių gyvenamųjų rajonų gyventojams dviračiais nuvykti prie jūros yra patogiau, nei į miesto centrą. Kalba eina apie Naująją perkėlą, prie kurios veda gana patogus iki pat Minijos g. pabaigos einantis dviračių takas.

Į jį, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, galima patekti ties Smiltelės/ Minijos g. arba Jūrininkų pr./Minijos g. sankryžomis. Nors dviračių takas, einantis šalia Jūrininkų pr., yra duobėtas bei jau šaukte šaukiasi remonto, vis tiek juo iš pietinės dalies į Minijos g. dviračių taką patenkama pakankamai greitai, o numinti, pvz., nuo Jūrininkų pr. vidurio iki Naujosios perkėlos neskubant trunka iki pusvalandžio.

Tačiau ir minant šalia Minijos g. esančiu tikrai neblogu dviračių taku, iki pat Naujosios perkėlos juo atvykti, deja, nepavys – takas tradiciškai nutrūksta ties sankryža/įvažiavimu į Centrinį Klaipėdos terminą, tad kelionę vis tiek teks baigti nupieštu taku ant „seno gero” šaligatvio.

Dviračių takas Minijos g. baigiasi iškart už posūkio į Centrinį Klaipėdos terminalą,o kelionę iki Naujosios perkėlos teks baigti nupieštu taku ant šaligatvio. Palmiros Mart nuotr.

Akivaizdu, jog uostamiestyje laikomasi tradicijos nutraukti takus pačioje reikalingiausioje vietoje. Jau nekalbant apie tai, kad toliau palei Minijos gatvę tako apskritai nebėra. Tad, pvz., Žvejybos uosto rajono gyventojams norint dviračiu ar paspirtuku saugiai nuvykti į miesto centrą vis tiek tektų sukti į aprašytąjį šalia Taikos pr.

Beje, po baigtos dalies Šilutės pl. rekonstrukcijos dviračiais ar paspirtukais gana greitai nukakti iki Naujosios perkėlos dabar pavyks ir tiems, kurie gyvena Šilutės pl. atkarpoje nuo Tilžės iki Kauno g.

Šioje vietoje nutiesta naujoji dviračių tako atkarpa nei ženklinimu, nei specialia danga nenusileidžia minėtajai Kauno/ Sausio 15-osios g. atkarpai. Bet šis naujasis takas irgi baigiasi keliolika metrų už sankryžos su Kauno gatve.

Naujasis Šilutės pl. dviračių takas irgi baigiasi iškart po sankryžos su Kauno gatve. Palmiros Mart nuotr.
Baltijos pr. rekonstrukcijos pabaigos belaukiant

Liko nepaminėtas jau daugybę metų per pietinių gyvenamųjų rajonų žaliąją zoną vingiuojantis atskiras, specialus dviračių takas, kuris prasideda ties Smiltelės g. esančia rusų cerkve ir baigiasi prie Baltijos pr.

Šis takas labiau skirtas pramoginiam pasivažinėjimui, nei vykimui iš taško A į tašką B. Nes, pvz., juo pasirinkus kad ir nuo to paties „Molo” vykti į miesto centrą, pirma, užtrunkama maždaug 10-15 min. ilgiau (nelygu minančiojo greitis), antra, jis baigiasi klaikiu sovietmetį menančiu Baltijos pr. šaligatviu, kuriuo važiuojant iki Taikos pr. gaila išsiklaipiusių šaligatvio trinkelių laužomo dviračio.

Lieka tikėtis, jog pabaigus Baltijos prospekto rekonstrukciją, ši problema išsispręs ir šalia Baltijos pr. eisiantis naujasis dviračių takas taps jungiančiąja pietinės Klaipėdos dviračių takų dalimi.

Šis takas labiau skirtas pramoginiam pasivažinėjimui, nei vykimui iš taško A į tašką B. Palmiros Mart nuotr.

Tokių atskirų uostamiesčio dviračių takų jungčių į bendrą vieningą sistemą kol kas labai trūksta. Ji kaip tik ir leistų nemažai daliai entuziastų kelionėms į miestą bent jau šiltuoju metų laiku rinktis ne automobilius ar autobusus, o ekologiškas transporto priemones.

INFORMACIJA

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2019 m. balandžio 12 d. posėdyje pritarė Klaipėdos miesto dalyvavimui partnerio teisėmis tarptautinės programos URBACT III projekte „Gyvos gatvės“ (angl. „Thriving streets“ ). Projekto tikslas – parodyti ekonominę ir socialinę darnaus judumo (mobilumo) naudą miestiečiams. Klaipėdos miesto savivaldybė, dalyvaudama projekte, tikisi koncentruotis į pagrindinių trijų sričių problematiką (tačiau ji gali būti papildyta, modifikuota pagal vietos veiklos grupės diskusijas):

  • saugumas viešose miesto erdvėse;
  • senamiesčio centrinė dalis bemotoriam transportui;
  • gyventojų motyvavimas keisti mobilumo įpročius.

Bus tęsiamos diskusijos apie darnaus judumo skatinimą, taip pat, kaip pilotinis projektas bus įgyvendinta viena iš Klaipėdos miesto darnaus judumo veiksmų plano priemonė. Projekto rezultatas – kartu su užsienio partneriais, mokslo, vietos valdžios, verslo ir bendruomenių atstovais parengtas integruotas veiksmų planas (IAP) dėl ekonominės ir socialinės darnaus judumo priemonių įgyvendinimo Klaipėdos miesto naudos įvertinimo.


    2021-07-10

    11 komentarai “Dviračiu per miestą – su kliūtimis”

    1. AvatarLabai daug važiuojantis (IP: 86.100.175.96)

      Geras straipsnis.

      Dar akmenų į daržą savivaldybei: senamiesčio atkarpa, kur akmenų tarpai guma užpilti – genijaus sprendimas. Po lietaus “takas” virsta smėlynu, kur lygioje vietoje paslysti galima. Šalia autobusų. Jau neskaitant, kad labai smagu išmetamosiomis dujomis kvėpuoti jei važiuoji “pagal taisykles”.

    2. AvatarŽymėjimas (IP: 78.60.195.125)

      Neseniai pasidžiaugiau, kad atnaujino dviračių tako apsitrynusius ženklus dviračio ženklą ir juostą skiriančią pėsčiųjų taką nuo dviračių tako. Bet netoli geležinkelio ties įvažiavimu, kuris suka prie neseniai pastatytų namų, tuos takus dalinanti balta juosta uždažyta pilkai. Ten baigiasi dviračių takas, įrengtas už ES lėšas? Kaip suprasti? Nežinia kas projektavo tuos gyvenamuosius namus antisanitarinėje triukšmo, užterštumo ir gal net vibracijos zonoje, bet savivaldybė lyg ir tam pritaria? Dabar gi ten , sekant ženklinimu, bus privažiavimo keliukas, o dviratininkai turės saugotis automobilio.

    3. AvatarVita (IP: 78.62.21.57)

      Puikus straipsnis, seniai laukiau! Dviračių takai Klaiėdoje yra gėda miestui, kuris turi tokį potencialą dėl savo reljefo ir oro sąlygų tapti daniškuoju dviračiu miestu! Tikrai geresnė infrastruktūra, patogumas pasiekti viską dviračiu, paskatintų žmones išlipti iš mašinų ir taip net stiprinti savo sveikatą, ne tik nustodami teršti, bet ir sportuodami. O ir paspirtukų naudojimo padidėjimas rodo, kad dabar ne požemines aikšteles Atgimimo aikštėj reik raust, bet gerint infrastruktūrą dviračiams ir paspirtukams, bei mažinti mašinų skaičių visame mieste, taip užtikrinant saugumą kelyje. Liūdna, kad savo projektais savivaldybė prieštarauja pati sau, kur jie paklydo?

    4. AvatarMaryte (IP: 85.232.159.3)

      Mane kliudė dviratis Manto gatvės pradžioje. Su rankena trenkė į alkūnę ir šonkaulius. Dviratinkas išlygino pusiausvyrą, atsisukęs kažką veptelejo ir staigiai dingo. Mano draugė mane apšaukė, tipo reik dviratininkų saugotis. Kaip saugotis, jeigu einu šalygatviu ir jis užpuola iš nugaros. Visi ženklai rodo, kad aš nekalta, kameros stovi, bet ar dirba. Paskambinau į policiją, įvykį užfiksavo, o jie toliau varinėja su paspirtukas pėsčiųjų šalygatviais.

    5. AvatarTadas badas (IP: 77.79.44.43)

      Vargšiems senukams tikrai sunku su tais takais, nes kiekvienas nelygumas duria į seną atbelstą ir skaudantį užpakalį lyg antro pasaulinio karo prisiminimas apie priešvestuvinius lytinius santykius. Na, bet svarbiausia yra dėl ko skųstis!

      • AvatarRamass (IP: 78.57.146.158)

        Kas belieka ,kai esi dundukas ir laižai liberastams šikną. Tada dergi kitų išsakyta objektyvią nuomonę.

    6. AvatarSs (IP: 78.63.37.48)

      Klaipėdoje su dviračių takais yra pusė velnio. Bet yra ir stebuklingų vietų. (I) Pvz. Dariaus ir Girėno g. 300 m ruože nuo viaduko iki pėsčiųjų geležinkelio tilto dviračių take yra 5 ar 6 stulpai. Šalmas nepadės. (II) Taip pat į akis krenta, kad miesto valdžia neprižiūri pėsčiųjų/dviračių takų, ypač atokesnių. Pvz. lyg ir neseniai įrengti plačiausi takai Studlendo teritorijoje, tačiau vietomis ant trinkelių jau net velėna užaugusi. (III) yra absurdiškų takų, kurie veda į niekur ir visiškai nenaudojami (nėra kam ir kur eiti/važiuoti) , matomai įrengti išplauti viešuosius pinigus. Pvz., takas tarp IKEA ir Klaipėdos duona į teritorijos gilumą nuo Šilutės plento .

      • Palmira MartinkienėPalmira Martinkienė (IP: 86.100.64.138)

        Taip, tokių į niekur vedančių takų yra ir daugiau, bet tai – privati iniciatyva, kai takus prie savo įmonių/įstaigų, tvarkydami teritoriją, įrengia jų savininkai, tad juos suskaičiuoti – misija neįmanoma 🙂 Mano galva, savivaldybės administracija, įgyvendindama minimą darnaus judumo planą, juos turėtų inkorporuoti į bendrą miesto dviračių takų sistemą.

    7. AvatarRamass (IP: 88.118.11.249)

      Tai kad kliūtys kur nevažiuoji. Važiavom nuo pietinio rajono iki Lėbartų kapinių. Dviračių takas tik dešinėje Jūrininkų pr. pusėje . O perėja tik kairėje. Ieškai kaip persivesti dviratį. Toliau geležinkelis. Na kam tie turėklai, jei kitoje bėgių pusėje jų nėra?Toliau kalniukas su medžių šaknų iškilnotu asfaltu. Na o tada karklų brūzgynai , tad važiavimas vyksta pėstiesiems skirta juosta. Ženklinimas visur išlikęs, už Smeltalės upelio jau ne dviračių takas , o BMX trasa. Tiesa pasakius nesu didelis dviračių entuziastas , bet kai atsisėdu pavažiuot , mane apima svetima gėda už mūsų savivaldybės tarnautojus ir liberastinį buožgalvį , kuris nešioja mero regalijas. Kam išvis reikalingas miesto infrastruktūros skyrius , jei dviračių takai klojami taip lyg vienur būtų pašikta , kitur patriesta , o dar kitur pamyžtos tik linijos. Tam kad imti algą ir vaizduoti darbą?

    8. AvatarDviratis (IP: 90.131.33.150)

      Ties eglės stotelė, kliutis yra ir automobiliai priparkuoti taip kad mašinos galas užima pusė dviračių tako.

    9. AvatarAnonimas (IP: 85.232.134.106)

      Siulau marsruta Klaipeda-Gargzdai

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt