V. Paulauskas: „Valstybiniai laivynai būdingi autoritarinėms šalims”

Svarbu, Uostas ir jūra

Denis Kišinevskij
2021-07-11

Komentarų: 2

Šiemet Lietuva mini 100-ąsias prekybos laivyno įkūrimo metines. Ta proga Klaipėdoje vyksta įvairūs renginiai, paskaitos, parodos. Tuo pačiu jubiliejinė data tapo pretekstu pokalbiui apie tai, kokia jūrų pramonės situacija šiuo metu yra šalyje.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvoje perpus sumažėjo laivų, o ekspertai aktyviai kelia klausimus, kas laukia Klaipėdos uosto, jei bus prarastas baltarusiškų prekių tranzitas, juk kroviniai iš Baltarusijos sudaro trečdalį visų uosto krovinių.

Kuo gyvena šalies jūrinis sektorius ir kokia jo ateitis? Ką pavyko pasiekti per nepriklausomybės laikotarpį ir ką per tą laiką šalis prarado? Šiuos ir kitus klausimus palietėme pokalbyje su Klaipėdos universiteto profesoriumi, uostų ir vandens kelių plėtros specialistu Vytautu Paulausku.

Prieš pradedant pokalbį, profesoriau, truputį papasakokite apie save. Kiek man žinoma, jūs buvote jūrų kapitonas, valstybės tarnautojas, lektorius, prisidėjote prie šiandieninio Klaipėdos uosto kūrimo.

Baigęs vidurinę aš sąmoningai įstojau į Kaliningrado aukštąją inžinerinę jūreivystė mokyklą, o po to grįžau į Lietuvą. Mane į Klaipėdą išsiuntė pagal paskyrimą – tuo metu dirbau vadinamojoj refrižeratorių laivyno bazėj. Pradėjau nuo 4-ojo šturmano ir užsitarnavau iki kapitono. Tuo pat metu paraleliai dar mokiausi – įstojau į aspirantūrą Leningrado S. O. Makarovo vardo aukštojoje inžinerinėje jūreivystės mokykloje. Ten apgyniau savo pirmąją disertaciją. Po to dar 2-3 metus dirbau jūroje, o vėliau, 1981 metais, nuėjau dėstytojauti į Kauno politechnikos instituto Klaipėdos filialą. Tačiau laiks nuo laiko aš vis dar plaukdavau į jūrą, taip pat ir su Lietuvos laivininkystės laivais, tačiau tuos reisus galima vadinti epizodiškais.

1984 metais taраu Laivų mechanikos fakulteto dekanu, o 1990-ais metais mane pakvietė dirbti į Susisiekimo ministeriją.

Kaip jūsų karjera klostėsi po nepriklausomybės atkūrimo?

Aš vadovavau Vandens transporto departamentui, kuris tada buvo įsikūręs Klaipėdoje, o ne Vilniuje. Ten dirbau iki to laiko, kol viskas nesusitvarkė – daugiau nei trejus metus. Tuo metu, kaip jūs suprantate, darbų buvo labai daug. 1993 metais išėjau iš darbo ir apsigyniau antrąją disertaciją – tapau mokslų daktaru.

Nekukliai galiu pasakyti, jog buvau vienas iš tų, kurie sukūrė dabartinę Uosto direkciją ir formavo visą dabartinį jūrų uosto veidą. 1991-1992 metais apie pusmetį ėjau Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas, derindamas jas su darbu departamente. Po to vėl grįžau į Klaipėdos universitetą ir paraleliai 1994 – 1996 metais atstovavau Lietuvai tarptautinėje jūrų organizacijoje, t.y. Europos komisijoje kaip transporto specialistas. Be viso to, teko dalyvauti, rengiant įvairius projektus kaip Eurokomisijos patarėjui. Ten dirbau net iki 2016 metų, o dabar pagaliau tik dėstau, užsiimu mokslu, dalyvauju visuomeninių organizacijų, pavyzdžiui, Uosto tarybos, veikloje. Laikas negailestingas – ateina metas, kai reikia mažinti apsukas ir daugiau dėmesio skirti sau pačiam.

Ar galima šiandien, jūsų nuomone, Lietuvą vadinti jūrine valstybe, ar ji viso labo tik valstybė prie jūros?

Sąvoką jūrinė valstybė sudaro keletas elementų. Pirma, tai laivynas. Antra, tai uostai ar uostas ir trečia – specialistų rengimas ir mokslas. Ir šiuo atveju kalba neina tik apie laivų statytojų ar mechanikų parengimą, bet, pavyzdžiui, ir apie tokias sritis kaip jūrinė inžinerija. Be to, svarbią reikšmę turi tradicijos ir žmonių mąstysena, jų santykis su jūra. Mano požiūriu, šie visi elementai Lietuvoje yra. Bet būtina suprasti, kad mes esame maža šalis. Mes negalime lygiuotis į Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis ar valstybes, turinčias ilgas jūrines sienas, bet su jūra susijusių žmonių procentas pas mus yra gana didelis.

Neseniai mes spausdinome rašinius apie galimybę didinti su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų skaičių. Kai kurie pašnekovai mano, jog valstybė, pasinaudodama ES fondais, galėtų ne tik subsidijuoti likusias negausias laivybos kompanijas, bet ir sukurti kažką naujo. Ką jūs apie tai manote?

Reikia turėti galvoje tai, jog valstybinių laivynų pasaulyje yra likę labai mažai. Daugelis iš jų yra išlikę autoritarinėse valstybėse. Normalių valstybių laivynas yra privačiose rankose. Toks pavyzdys galėtų būti Graikija, kuri turi didžiulį laivyną. Bet jos laivynas – komercinis, ne valstybinis ir tai yra teisinga. Nemanau, jog būtų gera idėja Lietuvai grįžti prie kokio nors valstybinio ar pusiau valstybinio laivyno. Rinka pati reguliuoja situaciją. Beje, uoste yra laivų, kurie priklauso valstybei, bet tai jau kita istorija, kalba eina apie aptarnavimo sektorių.

Kalbant apie tai, kokioje padėtyje Lietuvos laivybos pramonė yra šiandien, pažymėtina, jog laivynas sumažėjo, tačiau iki 1990- ųjų jo išvis nebuvo – tai buvo Sovietų Sąjungos laivai. Atkūrus nepriklausomybę, ėmė kurtis privačios kompanijos. Kai kurios iš jų iš šiol sėkmingai dirba. Tai „Limarko”, DFDS, „Baltnautic”. Nors pagrindinė DFDS būstinė įsikūrusi Kopenhagoje, daugelis šios bendrovės laivų plaukioja su Lietuvos vėliava ir, kas ypač svarbu pažymėti, ne tik registruoti Klaipėdoje, bet ir dirbantys Šiaurės jūroje, kitose vietose – kalbu šiuo atveju apie keltų linijas.

Kita vertus, vėliava ne visada reiškia, jog šalis turi didelį laivyną. Žinome, kad, pavyzdžiui, su Panamos vėliava daugybė laivų plaukioja visuose pasaulio vandenynuose, tačiau Panamoje nėra daug laivybos kompanijų.

Mano nuomone, valstybei svarbiau ne tiek palaikyti laivų savininkus, kiek sukurti visas būtinas sąlygas, kad laivybos kompanijos norėtų, galėtų ir siektų dirbti su tos valstybės vėliava.

Kiek šiuo metu laivų plaukioja su Lietuvos vėliava?

Pagal Laivų registro duomenis – 102. Jų skaičius stabilizavosi. Pastaraisiais metais nebuvo didesnių šuolių nei žemyn, nei aukštyn – tiek vertinant laivų skaičių, tiek jų tonažą ir tai, žinoma, džiugina.

Viena iš pagrindinių jūsų mokslinių tyrinėjimų sričių – uosto pramonė. Dažnai girdime, jog tarybiniais metais į Klaipėdą atplaukdavo kur kas daugiau laivų nei dabar. Tuo pat metu Klaipėdos uostas kasdien skelbia apie naujus rekordus, paneigiančius kritikų pozicijas. Kur čia slypi prieštaravimas ir ar iš tiesų Lietuvos uostas dirba taip sėkmingai?

Laivų galbūt atplaukdavo ir daugiau, tačiau šiuo metu jie yra kur kas didesni. Į Klaipėdą jau atplaukia didieji konteineriniai laivai, Panamax, Post-Panamax ir kiti panašus tipo, didelio tonažo laivai. Šiandien mūsų uostas dirba puikiai. Jei palyginsime su tuo, kaip viskas atrodė 1990 metais, pamatysime, kad per 30 metų uostas buvo 90 proc. perstatytas, o krovos apimtys padidėjo daugiau nei 4 kartus. Žlugus SSRS, mes perkraudavome apie 10 mln. tonų, šiandien krova viršija 47 mln. tonų. Viskas pasikeitė – išaugo ir pajamos, ir apyvarta, ir grynasis pelnas.

Ar teisinga tvirtinti, kad šiandien Lietuva neturi kompleksinės jūrinės strategijos?
„Pradžioje buvo kalbama, kad TT-Line tik sudarys konkurenciją DFDS ir jų reguliariam maršrutui Klaipėda- Karlshamnas, bet taip neatsitiko”, – sako V. Paulauskas. Palmiros Mart nuotr.

Matote, kiekviena strategija apima skirtingus sektorius. Jei vertinsime laivyną, tai galbūt kurdama ilgalaikius planus valstybė šioje srityje ir turi sunkumų. Tačiau vertindami uosto darbą, matome, jog šioje srityje – viskas gerai: bendrasis uosto vystymosi planas numatytas net iki 2050 metų.

Problemos, susijusios su laivyno strategijomis, kyla iš to, jog šioje srityje ir rinkoje situacija greitai keičiasi, todėl jas būtina reguliariai atnaujinti.

Šiuo metu vyksta didžiulė uosto rekonstrukcija, gilinamas kanalas, gerinama ir šiaurinės, ir pietinės akvatorijos infrastruktūra, tačiau dalis krovos kompanijų baiminasi, kad milijonai eurų nebūtų paleisti vėjais. Pavyzdžiui, Birių krovinių terminalo (BKT) vadovas Igoris Udovickis teigia, jog jei neliks baltarusiškų kalio trąšų, įdėtos sąnaudos netenka prasmės. Ar jūs pritariate tokiems teiginiams?

Igoris Udovickis atstovauja baltarusiško kapitalo įmonės interesams, nes 30 proc. jo terminalo akcijų priklauso kompanijai „Беларуськалий”, tad jo žodžius vertinant, reikia atsižvelgti į šį faktą. Žinoma, jam itin svarbu, kad trąšos būtų tiekiamos stabiliai. Tačiau uostas vystosi ne dėl vieno BKT. Išgyvenome daugybę krizių. Priminsiu, jog kažkada tokios pat kalbos ėjo apie rusiškų prekių tranzitą. Neva jei jų nebebus, uostas užsilenks. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rusiškos prekės sudarė 70 proc. uosto krovos. Bet Klaipėdos uostas ne tik išgyveno, bet ir nulėkė į priekį, kardinaliai pagerinęs savo rezultatus. Šiandien rusiški kroviniai sudaro mažiau nei 7 proc.

Vienas krovinys negali nulemti uosto veiklos ir jo vystymosi. Baltarusiški kroviniai mums yra svarbūs, bet pasaulis nestovi vietoje. Per pastaruosius 15 metų Klaipėdos uosto krovos apimtys padidėjo 15-20 mln. tonų. Vadinasi, mūsų kompanijos gali ir moka dirbti, žino, kaip surasti naujų klientų. Tai patvirtina ir tas faktas, jog Klaipėdos uostas pagal krovos apimtis yra vienas iš lyderių tarp Rytų Baltijos šalių. Klaipėdos krovos kompanijos iki šiol dirba sėkmingiau už kaimynus. Viskas priklauso nuo žmonių. Jei trąšos visgi nebebus kraunamos, tai neįvyks vienu ypu, o su laiku viskas išsilygins. Be to, Lukašenka neamžinas. Viskas susidėlios į savo vietas.

Kokių prekių, vežamų jūromis, ateity daugės? Į ką reikėtų orientuotis Klaipėdai ir Lietuvai, vystant uostą?

Šiandien populiariausi yra konteineriniai kroviniai. Be to, Klaipėdai reiktų didinti ro-ro tipo krovinių srautus. Mes esame patogioje geografinėje padėtyje. Ro-ro krovinių perspektyvą įrodo ir prieš kelis metus atsiradusi nauja keltų linija Klaipėda – Treleborgas. Pradžioje buvo kalbama, kad ji nereikalinga, kad laivybos kompanija TT-Line tik sudarys konkurenciją DFDS ir jų reguliariam maršrutui Klaipėda- Karlshamnas, bet taip neatsitiko. Visos linijos dirba pakankamai sėkmingai, o uosto ir šalies pajamos, atėjus naujam žaidėjui, tik išaugo.

2 Comments

  1. Gudrus

    profesoriuga švelniai užlenkė ten kur reikia – nebereikalo tiek ilgai išsilaiko šiltoje vietelėje:D) Ypač sužavėjo teiginys, kuris vienas -prie-vieno atitinka trafaretinį ciniškų kainų kėlėjų Lietuvoje išsireiškimą-pasiteisinimą : ,,..Lietuva maža valstybė todėl..” Kad maža valstybė tai galima kelti produktų ir būtinų piliečiams dalykų kainas bei įkainius? Kad maža valstybė tai negali turėti valstybinio laivyno?:D) Nežiūrint kad ta mūsų valstybė turi puikią dislokacijos vietą logistikai tiek uosto, tiek Rytų-Vakarų krytimis?Nežiūrint į tai kad bent koks, kad ir mažas, gerai sutvarkytas, daugmaž šiuolaikiškas laivynas ,,šertų” pinigais biudžetą ne nusususiais mokesčiais bet žymiom sumom?Aiškiai nelogiško, kreivo viešųjų ryšių teiginio kišimas visuomenei..Švelniai tariant..:D) Vistik tikriausiai iš valstybinio laivyno idėjos niekas neišeitų – vėl sulystų į pagrindines vad.vietas vagiai ir prisitaikėliai, lūseriai žiūrintys tik kaip nukreipti veiklą bei pinigus ne šalies gerovei, bet į savo ir savo partiniu grupuočiu kišenes (pinigų rinkimams gavimas Lietuvoje pateisina bet kokias priemones).

    Reply
    • Pensininkas.

      Gudrus po laiko. Dar prieš 30 metų ale akademikas vilkas aiškino, geriau dirbsim, geriau gyvensim. Matome, kad geriau gyvena visokie sukčiai, apgavikai, vagys ir reketininkai (tame tarpe polytikai), o darbo žmogus nebeturi vilties iš savo uždarbio šviesesniam gyvenimui. Verslyninkai bliauna, darbininkų nėra, bet kad verslinynkų trūktų niekas nekalba o ir esamiems milijonines paramas tuščiai dalina. Padalins ir uostą.

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Kanados ambasadorė susipažino su uostu

Praėjusių metų liepą pareigas pradėjusi eiti Kanados ambasadorė Lietuvai Jeanette Eileen Sautner antradienį atvyko į Klaipėdą iš arčiau susipažinti su ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Per pirmus du mėnesius - 8 proc. daugiau krovinių

Uosto direkcija praneša, jog pirmi du šių metų mėnesiai Klaipėdos uosto krovinių statistikoje žymi beveik 6 milijonų tonų perkrautų krovinių ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Naujajai JAV ambasadorei pristatė Klaipėdos uostą

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorės Lietuvoje pareigas sausio mėnesį pradėjusi eiti Kara C. McDonald penktadienį apsilankė Klaipėdos uoste. Ambasadorei pristatytos uosto ...
2024-02-23
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This