Jūrinės kultūros koordinacinė taryba nusprendė išsamiau gilintis į architekto Romo Gailiaus prašymą, kurį palaiko ir keletas visuomeninių organizacijų, daryti žingsnius, jog Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) nuomojamas istorinis Žiemos uostas virstų marina.

Kad toks teritorijos panaudojimas duotų žymiai didesnė naudą ir miestui, ir pačiai krovos kompanijai, mano ir buvęs Uosto direkcijos vadovas, miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Kokie argumentai?

„Prašau imtis iniciatyvos ir proaktyvių veiksmų kreipiantis į savivaldos lygmens bei valstybės lygmens institucijas, siekiant išsaugoti unikalų jūrinio paveldo objektą – istorinį Klaipėdos Žiemos uostą. Šis Klaipėdos istorinio miesto elementas – Žiemos uostas, galėtų tapti unikalia uostamiesčio žmonių susibūrimo ir masinių renginių vieta, mažojo ir burinio laivyno marina puošiančia miesto centrą ir suteikiančia miestui išskirtinio jūrinio identiteto. Tai būtų nuostabi dovana klaipėdiečiams ir jūrinei Lietuvos valstybei, Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-mečio proga”, – prašyme Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai dėstė R. Gailius.

Jo prašymą savo parašais palaikė Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Gerda Antanaitytė, Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ prezidentė Alina Andronova, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Neringa Poškutė, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas prof. dr. Petras Grecevičius ir Asociacijos Klaipėdos dizaino centras vadovas prof. Alvydas Klimas.

Tarybos posėdžio metu R. Gailius tikino, kad šita tema jo atmintyje yra jau apie 40 metų ir tai esą neturi jokio ryšio su ta versija, kurią išvakarėse savo publikacijoje išdėstė dienraštis „Klaipėda”, rašęs apie galimus šio architekto interesus, nes „Klasco” pašonėje, Titnago gatvėje, yra jam priklausantis pastatas.

„Rengiamame miesto bendrajame plane nesprendžiamas esminis miesto ateities klausimas ir miesto bei uosto santykis. Reikia kardinalių diskusijų, ką toliau daryti. 5 procentus miesto teritorijos užimantis uostas diktuoja gyvenimą. Iš 25 kilometrų turime tik 1,5 kilometro kranto linijos su priėjimu su marių. Galėtų Žiemos uoste atsirasti rimta marina, įlanka žvejų šventėms švęsti. Tai duotų naują įvaizdį miestui, visame pasaulyje gatvės prie pakrančių yra reprezentacinės, pilnos judesio. Uosto gatvė galėtų būti pėsčiųjų promenada. Nors pradėkime kalbėti, negalima užkirsti kelio bendruoju planu ir tą pokalbį atidėti dar dešimčiai metų. Kapitonai šiandien vaikšto asfaltuotomis gatvėmis, laivus tampome gatvėmis, ar tai normalu? Kol neatsiras noro, tol nebus ir galimybių”, – dėstė R. Gailius.

Jo nuomone, „Klasco” tiesiog reikėtų pakeisti toje teritorijoje vykdomos veiklos pobūdį, vystyti ją ir iš to gauti pelną.

Mantė Černiūtė-Amšiejienė, Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja teigė, kad uosto bendrajame plane (BP) Žiemos uoste yra numatyta krovos veikla, o miesto BP, kaip žemesnio lygio dokumentas, turi nurodyti, kad teritorija vystoma pagal Uosto BP sprendinius. Anot jos, jei centrinė valdžia priimtų sprendimus dėl šios teritorijos konversijos, rengiamo miesto BP sprendiniai tam neprieštarautų.

„Ne kažkoks Seimas ar bendrasis planas turi spręsti, kaip gyventi mieste, o patys jo žmonės. Jūrinė taryba pirmoji turėtų tarti žodį, kad taip negalima. Pavyzdžių pasaulinių, kaip konvertavosi uosto teritorija, yra begalės. Talinas, Ryga, net Peterburgas daro, kad žmonės artėtų prie vandens, nes kitaip viskas veda į pražūtį, miesto degradaciją”, – reagavo R. Gailius.

Buvęs Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė, jog iš seniau jo turimais duomenimis, Žiemos uoste per metus perkraunama apie 0,7 mln. tonų krovinių. Iš to „Klasco” per metus gali uždirbti apie 2,8 mln. eurų.

„Šiandien ši teritorija neturi ypatingos svarbos uosto veiklai. Tai viena siauriausių teritorijų per visą uosto ilgį, jos vertė gerokai mažesnė nei kitų. Ją matau kaip bendrą ansamblį su „Klaipėdos laivų remonto”, piliavietės, „Memelio miesto” teritorijomis. Dabartinę krovą nesudėtinga perkelti į kitas, kad ir numatomas naujas teritorijas pietinėje uosto dalyje. Miestui tai būtų didelė socialinė-ekonominė nauda – išaugtų gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčių surinkimas. Tik nereikėtų čia gyvenamosios paskirties pastatų, nes atsirastų dar vienas didelis konflikto židinys”, – dėstė A. Vaitkus.

Jo nuomone, Žiemos uoste galėtų būti 300 vietų marina, kuri tikrai užsipildytų, nes jachtų uostelyje prie pilies esą yra apie 240 vietų deficitas, o visuomenė gyvena vis geriau, atsiranda poreikis tokiam poilsiui.

Kartu A. Vaitkus pabrėžė, kad tokios vizijos įgyvendinimas neįmanomas be Uosto direkcijos ir „Klasco”, kuri dabar turi apie 50 metų trukmės žėmės nuomos sutartį su labai aiškiomis sąlygos, kada ji gali būti nutraukta, pritarimo.

„Reikia geranoriškumo. Galbūt pavyktų kompaniją įtikinti pradėjus diskusiją, kad įgyvendinus šį projektą būtų ir didesnis pelningumas, ir ji pati taptų patrauklesnė miestiečiams”, – kalbėjo A. Vaitkus.

Įkūrė darbo grupę

Šios tarybos narys, Lietuvos laivų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka teigė, jog miesto Taryba turėtų išreikšti valią, kad norima tokios teritorijos konversijos.

„Reikia padėti vysti šią idėją ir daryti spaudimą savivaldybei, nes tokio chaoso ir betvarkės, kokia yra dabar, dar niekada nebuvo”, – teigė Dalia Žukienė, organizacijos „Žalia banga” pirmininkė.

Tuo metu Vidmantas Matutis, Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas „Marinus“ prezidentas ragino neskubėti, nes, anot jo, situacija yra nelengva, „reikia gerai išanalizuoti reikalus, pažiūrėti į kokias institucijas galima kreiptis ir pradėti dirbti”.

„Nėra čia reikalo skubėti, sprendžiamas klausimas dešimtmečius, dar tiek pat spręs”, – teigė V. Matutis, pasiūlęs įkurti darbo grupę iškelsta problemai nagrinėti.

„Reikia pasikviesti „Klasco”, kad sužinotume, ką jie mąsto. Kai turėsime jų nuomonę, rašyti raštą ir spausti Tarybą”, – savo ruožtu teigė Algirdas Valentinas, Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai” prezidentas.

Tuo metu posėdyje dalyvavęs architektas Edmundas Benetis tvirtino, kad „visos kalbos ir liks kalbomis, jei nepajudės rengiamo miesto bendrojo plano sprendiniai”.

R. Gailius teigė palaikantis idėją kurti darbo grupę, bet, anot jo, „pirmoje eilėje reikia operatyviai parašyti siūlymą miesto bendrajam planui dėl Žiemos uosto”.

Po tokių diskusijų taryba visgi nusprendė kurti darbo grupę iš penkių žmonių, kuri po poros savaičių turėtų parengti apibendrinančią informaciją.

ISTORIJA

Žiemos uostas Prūsijos Vyriausybės sprendimu buvo pradėtas kasti 1855 m. rugpjūčio 25 d. – jo poreikį pagimdė prekių gausa ir krantinių stoka.

„Naujasis uostas turėjo būti naudojamas kroviniams į laivus krauti ir žiemą, taip išvengiant stovėjimo farvateryje bei apsaugant laivus nuo bangavimo ir ledonešio. Be to, čia galėtų žiemoti tie laivai, kurie netilpo Dangėje. Todėl uostas buvo pavadintas Žiemos uostu“, – knygoje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos istorija“ rašo kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

Anot jo, uosto projektas buvo parengtas labai racionaliai – kasant buvo stengtasi palikti jo perimetru stovėjusius mūrinius sandėlius, kurie atsidūrė prie pat krantinių.

„Be to, padidintas krantinių ilgis, Žiemos uosto pietinės krantinės viduryje surenčiant papildomą 130 m pirsą. Tačiau statybos darbai dėl lėšų stygiaus keletą kartų buvo nutrūkę – 1857 ir 1858 m. <…> Tik 1872 m. Žiemos uostas buvo baigtas. Tačiau beveik 25-erius metus (1855-1880 m.) trukusius Žiemos uosto gilinimo darbus dėl didelių akmenų teko nutraukti. Gylis uosto akvatorijoje tesiekė 5,7 metro”, – rašė K. Demereckas.

1857 m. Šiaurinėje balasto aikštėje pradėta laikyti žibalą. Pietinė buvo naudojama įvairioms kitoms prekėms.

1876 m. Žiemos uostas buvo sujungtas su Klaipėdos geležinkelio stotimi.

Žiemos uostas XX a. pr. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo nuotr.

1928 m. prasidėjo naujo Žiemos uosto statyba, nes senajame jau prieš kartą nebetilpdavo laivai ir jį planuota išplėsti dar 1913 m.

„Naujasis Žiemos uosto baseinas pagal 1928 m. projektą turėjo būti atskirtas nuo senojo papildomai praplėstu iškyšuliu iki senojo molo. <…> Tačiau projektas nepasiteisino – du nedideli atskiri baseinai nors ir su papildomomis krantinėmis, buvo daug blogiau nei vienas erdvus uostas. 1930 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos vyriausybė patvirtino sutartį su firma „Hojgaard & Schulzt“ dėl svarbiausių Naujojo Žiemos uosto plėtimo darbų. <…> Senoji Žiemos uosto rytinė krantinė buvo perstatyta iš naujo, ištiesinta ir sujungta su naująja. Senasis molas liko saloje, atskirtas nuo kranto. Čia galėjo švartuotis du dideli laivai. <…> Į naująjį baseiną buvo du įplaukimai. <…> Statybos metu naudotas naujas krantinių statybos būdas – gelžbetoninį bloką pagamindavo ant kranto – elinge, nuo kurio, atleidus tvirtinimus, jis pats nučiuoždavo į vandenį. Toliau blokas buvo plukdomas į akvatoriją (jis buvo tuščiaviduris ir dėl to neskęsdavo), tada, ištraukus kamščius, nuskandinamas narų paruoštoje vietoje. <…> Nuleidus bloką ant dugno, jis pripildomas smėliu. Tokiu būdu pastatyta ir rytinė Naujojo uosto krantinė. Šis „lietuviškas“ statybos būdas, pasiūlytas inžinieriaus J. Šimoliūno, buvo pats pigiausias ir efektyviausias – iš užsienio reikėjo pirkti tik apvalią geležį ir cementą“, – rašė K. Demereckas.

1935 m. Žiemos uostas buvo pagilintas iki 8 metrų, čia jau švartuodavosi ir okeaniniai 10 000 tonų talpos laivai. Į uostą buvo nutiestas papildomos geležinkelio linijos.

Žiemos uostas XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr

Prie Naujojo Žiemos uosto pietinės krantinės švartuodavosi ir keleiviniai laivai. Uosto direkcijos lėšomis čia 1936 m. buvo pastatytas medinis vieno aukšto keleivių ir muitinės kontrolės pastatas, kuriame buvo laukimo salė, muitinės ir pasienio tarnybos.

Pasak K. Demerecko, senasis apsauginis Žiemos molas, vadintas „pistoletu“, septintajame XX a. dešimtmetyje pradėjo trukdyti išplaukiantiems laivams, nes išplaukimo anga tesiekė 20 metrų. Todėl pirmiausia buvo nuardyti jo galai, vėliau nukasta ir likusi žemės dalis. Molo likučiai buvo panaikinti 1984 m. pradėjus naujo Žiemos uosto molo statybą. Jį pastačius pailgėjo Pietinė balasto krantinė, o molo gale buvo pastatytas dviejų aukštų pastatas, kuriame įsikūrė kokybės ekspertai ir kitos tarnybos. Pirmieji laivai prie šio molo buvo iškrauti 1986 m. sausį.

Praėjusio dešimtmečio viduryje buvo kilusi diskusija dėl galimo Žiemos uosto užpylimo taip padidinant uosto teritoriją.