Praėję mokslo metai buvo didelis išbandymas visai moksleivijai. Nuotolinis mokymasis ir bendrystės stoka sukėlė neigiamų pasekmių. Nemenkai moksleivių daliai šis išbandymas tapo depresijos, emocinių problemų priežastimi.
Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinio pirmininkės Ramintos Kvekšaitės, šio karantino metu psichologiškai nepalūžti buvo tikrai sunku.
„Šio karantino metu psichologiškai nepalūžti buvo tikrai sunku”, – sako Raminta Kvekšaitė.
Kokių sunkumų ar atradimų patyrė moksleiviai šiais pandeminiais mokslo metais?
Vienas iš didžiausių sunkumų buvo mokytis savarankiškai, kas kitiems yra be galo sunku ir neįprasta. Žinoma, moksleiviai gavo pamoką kaip būti labiau savarankiškesni, bet ši pamoka tikrai nebuvo viena iš lengviausių. Visokiausių veiklų atsiradimas nuotoliniu būdu Klaipėdos jaunimo organizacijose buvo didelis atradimas visiems.
Galbūt šis laikas buvo kažkuo naudingas moksleiviams ar pedagogams?
Šio karantino metu moksleiviams bei pedagogams atsirado labai daug galimybių atrasti, pažinti save bei kitus neišeinant iš namų per įvairias paskaitas, kurias organizavo pačios mokyklos arba Lietuvos moksleivių sąjunga. Įvairios naudingos veiklos leido savo gyvenimą paįvairinti visiems kas tik norėjo.
Ką reikėtų daryti kitaip nei buvo, jei vėl tektų mokytis nuotoliniu?
Moksleiviai mano, jog keisti per daugiausiai nieko nereikėtų apart to, kad mokytojai galėtų daugiau skirti dėmesio moksleivių motyvacijai kelti.
Psichologai, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė teigia, kad nemaža dalis moksleivių susiduria su emocinėmis ar depresijos problemos. Kaip su tuo tvarkosi Klaipėdos moksleiviai?
Šio karantino metu psichologiškai nepalūžti buvo tikrai sunku. Daugiau nei pusė moksleivių jautėsi namuose kaip kalėjime, kuriame buvo užrakinti ir nieko negalėjo padaryti, bet kitiems tai buvo atradimų metas, kuris tik paįvairino gyvenimą. Tai galima teigti, jog Klaipėdos moksleiviai susitvarkė psichologiškai, ganėtinai gerai laikėsi karantino laikotarpiu.
Kažką kaltinti už padarytas klaidas tikrai nebūtų protingas variantas, kadangi dabartinis pasaulis pirmą kartą susiduria su tokia situacija. Kiekvienas galime padaryti klaidų, svarbiausia iš jų pasimokyti ir tolesnius savo sprendimus labai gerai apsvarstyti. Manome, kad reikėtų padaryti taip, jog rudenį moksleiviai grįžtų į mokyklas ne vienam mėnesiui, o visiems mokslo metams. Žinoma, valstybės valdžia turėtų labai gerai apie tai pagalvoti ir pasitarti su mokyklomis ar tai būtų įmanoma, atsižvelgdami į tuometinę situaciją.
Kokią įtaką bendriems moksleivių mokymosi rezultatams gali turėti nuotolinis mokymasis?
Nuotoliniu būdu buvo labai lengva sukčiauti arba meluoti mokytojams, kad atsirado tam tikrų trikdžių, dėl kurių moksleivis negalėjo atlikti tam tikro darbo. Tikriausiai sunkiausia buvo pradinukams, o ypač pirmokams, nes pirmoje klasėje visi mokomės rašyti, skaityti, skaičiuoti, o kai šalia nėra žmogaus, kuris padėtų yra be galo sunku.
Moksleiviai nori daugiau savarankiškumo,kai gavo -blogai.Mokytojai ,pasak kai kurių , kvailiai, bet,kad žinios jiems patiems reikalingos suprasti nenori