Nors pietinės miesto dalies gyventojų akys dėl nuolat jų namus pasiekiančios smarvės krypsta į Dumpių sąvartyną, jį valdančios bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovai Klaipėdos vadovus ketvirtadienį pasitarime kone įtikino, kad sąvartynas nėra smardintojas.

Dumpių sąvartynas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pietinės miesto dalies aktyvūs gyventojai pastaruoju metu tapo tikri detektyvai ir nuolat ieško smarvės šaltinių, nes esą namuose nebeįmanoma būti nei dieną, nei naktį, mat nuolat jaučiamas koks nors dvokas. Dažniausiai smardintojumi įvardijamas Dumpių sąvartynas, gyventojai skundžiasi, kad smirda fekalijomis ar supuvusiomis atliekomis. Esą ant jo kaupo rūšiuojamos atliekos, pilamos nuotekos, o tai ir yra smarvės priežastis. Be to, klausimų vis dar kelia ir tai, kur panaudojamos sąvartyno kaupe susikaupiančios dujos. Esą jei jos sklinda į aplinką, tai taip pat gali būti smarvės priežastis.

Tačiau Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys po susitikimo su „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ atstovais teigė, jog susidarė įspūdis, kad sąvartynas tikrai nėra pats didžiausias smardintojas.

„Ant sąvartyno kaupo tikrai niekas nieko nepila, tai yra grynas prasimanymas. Per pernai sąvartyne kilusį gaisrą, kaip manoma, sudegė visos dujos. Jau tris kartus daryti tyrimai, kurių atsakymas yra, kad dujos nesikaupia, tad niekas ir į aplinką nesklinda“, – aiškino A. Barbšys.

Anot jo, iš KRATC pateikto pristatymo buvo matyti, kad visoje sąvartyno teritorijoje esą yra tik viena vieta, kuri gali būti kvapų šaltinis. Tai yra išrūšiuotų atliekų aikštelė, kurioje atliekos laikomos atvirai. „Bet jos lauke būna kelias valandas ir išvežamos į „Fortum“ sudeginti. Tad vakarais, naktimis, kai žmonės skundžiasi, kad juos pasiekia smarvė, tų atliekų lauke sąvartyne tikrai nėra“, – tvirtino A. Barbšys.

Anot jo, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti tyrimai rodo, kad stipriausi kvapai sklinda iš greta sąvartyno esančios bendrovės „Branda“ teritorijos ir ypač tuomet, kai vartomos lauke atvirai sandėliuojamos atliekos. „Tačiau „Branda“ yra privati įmonė, veikianti ne Klaipėdos mieste, o rajone, tad nieko negalime padaryti‘, – pripažino vicemeras.

A. Barbšys patikino, kad sąvartyne svarstoma diegti ir naujų priemonių, kurios esą dar labiau sumažintų sklindančius kvapus. Viena tokių priemonių – atliekų rūšiavimas su plovimu. Be to, tikimasi, kad situacija turėtų pagerėti, kai nuo 2023 metų pabaigos maisto atliekos būtų rūšiuojamos atskirai.

Pirmadienį miesto vadovai ir atliekų srities specialistai ketina vykti į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą, kuris įvardijamas pavyzdžiu, kai tinkamai tvarkyti aplinkas. „Pažiūrėsime, ko iš jų dar galime pasimokyti“, – vizito tikslą įvardijo A. Barbšys.