Klaipėdos kortelės sukūrimas įgavo dar didesnį pagreitį. Klaipėdos miesto tarybos kolegijos nariai penktadienį pritarė tokios kortelės koncepcijai. Ir aiškėja, jog kompensuoti nuolaidas jos naudotojams per metus savivaldybės biudžetui gali kainuoti apie 300 tūkst. eurų.

Būtų pirmoji tokia Lietuvoje

Klaipėdiečio kortelė kuriama tam, kad uostamiestyje atsirastų daugiau gyventojų, kad žmonės būtų suinteresuoti savo gyvenamąją vietą deklaruoti būtent Klaipėdoje, nes tik tokie asmenys galės gauti klaipėdiečio kortelę ir naudotis jos nuolaidomis.

Anot Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo Modesto Martišiaus, Klaipėdiečio kortelės koncepcija yra siekis apjungti vilniečio, kauniečio ir palangiškio korteles. Vilniuje ir Kaune šio miesto gyventojų kortelėmis yra vadinami tik elektroniniai viešojo transporto bilietai, o Palangoje palangiškio kortelę turintys gyventojai gali naudotis įvairiomis nuolaidomis, kurių populiariausia – galimybė pigiau patekti į Palangos baseiną.

„Klaipėdiečio kortelė būtų viena kortelė, kuri būtų ir elektroninis viešojo transporto bilietas, ir suteiktų įvairių nuolaidų“, – teigė M. Martišius.

Numatoma, jog klaipėdiečio kortelę galėtų gauti tik pilnamečiai, kurių gyvenamoji vieta gruodžio 31-ąją yra deklaruota Klaipėdoje Po metų sistema patikrintų duomenis ir jei asmuo iš Klaipėdos išsideklaravo, jo kortelė būtų deaktyvuota.

Numatoma, kad kortelė būtų tiek fizinė – plastikinė, tiek virtuli – mobilioji aplikacija. Tačiau pastaroji negalėtų funkcionuoti kaip elektroninis viešojo transporto bilietas. Virtuli kortelė būtų nemokama, o už plastikinę kortelę turėtų susimokėti jos gavėjas, tačiau tikimasi, kad suma su pristatymu neviršys penkių eurų, o kortelė galios penkerius metrus.

Startas – po metų

„Kortelės naudos – įvairios nuolaidos. Jas siūlytų tiek savivaldybės įstaigos, tiek privatus verslas. Nuolaidų sąrašas būtų gyvas, matomas aplikacijoje. Taip verslas bet kada galėtų prisijungti prieš šios lojalumo programos, ir iš jos pasitraukti. Stabilios nuolaidos būtų tik savivaldybės įstaigose, bet ir jas pagal poreikį būtų galima keisti“, – aiškino M. Martišius.

Koncepcijoje kol kas numatyta tik tai, kokias nuolaidas klaipėdiečio kortelės naudotojams galėtų pasiūlyti savivaldybės įstaigos. Planuojama, kad su klaipėdiečio kortele metinis viešojo transporto bilietas kainuos 50 eurų pigiau – ne 255, o 205 eurus.

Klaipėdiečio kortelė taip pat suteiks 25 proc. nuolaidą apsilankyti Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, Mažosios Lietuvos muziejuje ir jo filialuose, Koncertų salės bei Žvejų kultūros rūmų renginiuose, o „Gintaro“ sporto centre už įprastus 9 eurus klaipėdiečio kortelės turėtojai galės apsilankyti ne 8, o 11 kartų.

Paskaičiuota, jog kompensuoti visas šias nuolaidas, kurias gautų klaipėdiečio kortelės turėtojai, savivaldybės biudžetui per metus kainuotų 299 984 eurai. Didžioji dalis būtų už nuolaidas metiniam viešojo transporto bilietui – 198 tūkst. eurų.

„Jei miesto taryba patvirtins, tai su tokiomis nuolaidomis ir galėsime startuoti“, – tvirtino M. Martišius.

Jis pabrėžė, kad į klaipėdiečio kortelės lojalumo programą dabar kviečiami ir privatūs verslininkai. „Verslas užpildys anketą, pateisk informaciją, kokias nuolaidas gali pasiūlyti, tai vertins atsakingi asmenys. Nuolaida turėtų būti ne mažesnė nei 10 proc. ir galioti ne trumpiau nei mėnesį“, – teigė M. Martišius.   

Klaipėdiečio kortelės sistemos ir mobilios aplikacijos sukūrimas galėtų kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Tikimasi, jog pirmosios klaipėdiečio kortelės uostamiesčio gyventojus pasieks po metų – kitų metų rugpjūtį, nes tiek reikia laiko viešiesiems pirkimams, sukurti ir ištestuoti sistemą.

Norėjo dažnesnių patikrinimų

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas domėjosi, kaip numatoma paskatinti verslą, kad jis klaipėdiečio kortelės turėtojams siūlytų nuolaidų.

„Dabar kažkokių kompensacijų nėra numatyta, renkami pradiniai kontaktai, kas nori dalyvauti šioje lojalumo programoje. Daugiausiai dabar dirba Ekonominės plėtros grupė ir pats esu gavęs kelis pasiūlymus. Verslui tai bus šiokia tokia reklama, nes jo pasiūlymai bus skelbiami tiek aplikacijoje, tiek kortelės sistemoje, o ir pati nuolaida gal kažkiek pritrauks klientų“, – svarstė M. Martišius.

Kolegijos narys Kazys Bagdonas išsakė nuomonę, kad klaipėdiečio kortelės turėtojų amžius neturėtų būti ribojamas.

„Juk ir vaikai eina į muziejus, važiuoja autobusais. O gal dar svarstote, kad į bibliotekas būtų galima patekti su klaipėdiečio kortele, kad nebereikėtų turėti daug kortelių“, – teiravosi politikas.

M. Martišius pabrėžė, kad moksleiviams jau ir taip suteikiamos nuolaidos tiek apsilankyti muziejuose, tiek važiuoti viešuoju transportu, o pilnamečiai dažniausiai niekur jokių nuolaidų negauna.

„Mes tikrai norime, kad kortelė būtų funkcionali, o ne tik plastiko gabalas. Todėl ji turės ir elektroninio bilieto funkciją. Bibliotekų apjungti nesvarstėme, nes ten įėjimas yra problematiškas, bet gal tai ateities klausimas“, – tvirtino vyriausiasis patarėjas.

Kolegijos narys Vytis Radvila išsakė pastebėjimą, jog klaipėdiečio kortelė galėtų būti ne tik nuolaidų kortelė, bet faktiškai klaipėdiečius aptarnaujanti platforma, kurioje veiktų ir visos savivaldybės įmonės.

„Šiame etape tokia plėtra nenumatoma. Bet kai startuosime, turėsime įdirbį, įsibėgėjimą, tada jau bus galima galvoti, ką daryti toliau. Jei iš pradžių darysime labai sudėtingai, bijau, kad neapžiosime“, – pripažino M. Martišius.

Kolegijos narė Nina Puteikienė replikavo, jog klaipėdiečio kortelė tikrai būtų patraukli, jei ja uostamiesčio gyventojai gautų nuolaidų „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“, „Klaipėdos energijos“, ir „Klaipėdos vandens“ paslaugoms.

„Klaipėdiečio kortelė yra šaunus produktas ir būtent klaipėdiečiai ją turi turėti. Tad tikrinimas, ar žmogus deklaruotas Klaipėdoje, turi vykti kas mėnesį. Dabar žinome, kad daug žmonių dirba Klaipėdoje, bet gyvena šalia jos. Tad reikia tikrinti dažnai, kad nebūtų piktnaudžiavimų“, – dėstė kolegijos narys Aidas Kaveckis.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis aiškino, kad tikrinimo data gruodžio 31-ąją pasirinkta todėl, kad būtent pagal šią dieną Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas priskiriamas kiekvienam miestui visiems ateinantiems metams.

„Jei žmogus gruodžio 31 dieną gyvenamąją vietą yra deklaravęs Klaipėdoje, tai ir GPM visus metus mokės Klaipėdai, nors sausio 5 dieną išsideklaruos. Mums svarbu, kad nebūtų piktnaudžiavimų, kad prisideklaruoja, išsiima kortelę ir išsideklaruoja. Todėl ir pasirinktas būdas visus tikrinti gruodžio 31 dieną“, – aiškino G. Neniškis.

Kolegijos narė Judita Simonavičiūtė Klaipėdiečio kortelės koncepcijoje pasigedo plėtros galimybių.

„Neįvertinti ir analitiniai dalykai, kas buvo padaryta, kurta iki šiol, kodėl tai nepasiteisino. Dabar yra produktas, gimęs siaurame administracijos darbuotojų rate. Šis dalykas, Klaipėdoje kortelė, jau yra įtrauktas į veiklos planus ir turės būti padarytas, bet koncepcijoje dar yra trūkumų. Ją reikia patobulinti“, – kalbėjo J Simonavičiūtė, pasiūliusi klausimo svarstymą atidėti.

Tačiau kiti politikai tokio siūlymo nepalaikė ir didžioji dauguma kolegijos narių savo balsais pritarė pateiktai Klaipėdiečio kortelės koncepcijai.

Reklama: momentinės loterijos, Teleloto bilietų tikrinimas