P0

Miestas, Svarbu

Kovos su potvyniais gatvėse vien ant verslo pečių neperkels

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-07-16


Klaipėdos miesto tarybos kolegijos nuomone, tvarkant jau apgailėtiną uostamiesčio paviršinių nuotekų tinklą didžiausia finansinė našta turi gulti pačiai savivaldybei. 

Jei ir visa miesto Taryba pritars pasirinktam sprendimo projektui, tik juridinių asmenų dabar mokamas tokių nuotekų tvarkymo mokestis turėtų padidėti neženkliai – apie 2 centus už kub. m. 

75 proc. tinklų – labai seni

Šiuo metu Klaipėdoje paviršinių nuotekų tinklų ilgis sudaro apie 336 km. Savivaldybei nuosavybės teisė yra registruota į 170 km paviršinių nuotekų tinklų, likusią didžiąją dalį AB „Klaipėdos vanduo” valdo pagal panaudos sutartį ir negali vykdyti jų rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų.

75 proc. miesto paviršinių nuotekų tinklų yra senesni nei 30 metų, jų būklė yra bloga, dalies – net avarinė ir juos būtina rekonstruoti. Šiai dienai labai blogos arba avarinės būklės tinklai yra 46 miesto vietose, bendras jų ilgis – apie 9,2 km.

Taip pat mieste yra vietų, kuriose neišplėtota paviršinių nuotekų infrastruktūra – „Klaipėdos vandens” vertinimu reikėtų nutiesti apie 6,2 km tokių tinklų.

Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus Edvardas Simokaitis politikams penktadienį akcentavo, kad tokia padėtis lemia, jog mieste lyjant smarkiam lietui vis pasikartoja potvyniai, kurių metu pridaroma ir žalos.

Ką siūlė?

Siekdama iš esmės gerinti padėtį Savivaldybės administracija Klaipėdos miesto tarybos kolegijai pateikė tris galimus sprendimo variantus.

Pirmuoju buvo siūloma tinklų priežiūrą vykdyti kaip ir iki šiol, tačiau tai, anot Savivaldybės administracijos, iš esmės nespręstų esamų paviršinių problemų. Norint sutvarkyti bent jau pačias blogiausias jos vietas Savivaldybei kiekvienais metais reikėtų skirti po 600-700 tūkst eurų bei žmogiškuosius resursus tokių projektų valdymui. Taip pat savivaldybei nuosavybės teise valdant paviršinių nuotekų infrastruktūrą nėra galimybės „Klaipėdos vandeniui” kaupti jos nusidėvėjimo sąnaudų, kurios galėtų būti skiriamos infrastruktūros atnaujinimui.

Antras pasiūlytas variantas – perduoti savivaldybei priklausančią lietaus nuotekų infrastruktūrą (likutinė vertė 21,1 mln. Eur) AB „Klaipėdos vanduo“ didinant bendrovės įstatinį kapitalą. Tokiu atveju bendrovė į paviršinių nuotekų tvarkymo kainą galėtų įtraukti perimto turto nusidėvėjimą bei turto grąžą – tai leistų gauti apie 600 tūkst. Eur didesnes pajamas kasmet ir jas skirti tinklų priežiūrai ir vystymui. Teigiama, kad tai leistų kasmet rekonstruoti arba įrengti apie 2 km paviršinių nuotekų tinklų ir per 5 metus pavyktų sutvarkyti šiai dienai žinomas opiausias problemines vietas. Taip pat būtų galima pastatyti 4-5 paviršinių nuotekų valymo įrenginius ant išleistuvų į Smiltelės, Dangės upes, Kuršių marias (preliminari lėšų suma apie 2-3 mln. eurų).

Tačiau tokiu atveju, anot E. Simokaičio, dėl išaugsiančių sąnaudų, susidarysiančių iš papildomo nusidėvėjimo, juridiniams asmenims nuo kitų metų turėtų drastiškai išaugti mokestis – jis didėtų nuo 0,13 iki 0,32 Eur kub. m (144%).  

Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė už jos biudžetinių įstaigų teritorijų paviršinių nuotekų tvarkymą per metus sumoka 67,6 tūkst. eurų. Padidinus įkainį savivaldybės išlaidos padidėtų iki 166,3 tūkst. eurų. 

Trečias variantas, kuriam savivaldybės administracija prašė pritarti, numato perduoti lietaus nuotekų infrastruktūrą AB „Klaipėdos vanduo“ didinant bendrovės įstatinį kapitalą ir papildomai į paviršinių nuotekų tvarkymą įtraukti miesto gatves bei pėsčiųjų takus (853 ha), kad nebūtų tokia didelė našta privatiems juridiniams asmenims. Už papildomą plotą mokestį mokėtų Klaipėdos miesto savivaldybė. Tokiu atveju, preliminari kaina visiems juridiniams asmenims galėtų būti apie 0,15 Eur / kub. m, o savivaldybei metinis mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą sudarytų apie 824,2 tūkst. Eur, tačiau nebeskiriant lėšų remontui papildomos išlaidos kasmet sudarytų apie 600 tūkst. Eur.

Jokių rimtų diskusijų šis klausimas tarp kolegijos narių nesukėlė. Aštuoni iš jų palaikė trečiąjį siūlymą, balsuodami susilaikė du opozicijos atstovai – liberalas Saulius Budinas ir valstietis Arvydas Vaitkus. 

Galutinį sprendimą turės priimti visa miesto Taryba. 


    2021-07-16

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt