Darbuotojų trūks tol, kol jie bus laikomi priedais prie šluotų

Nuomonės

Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė
2021-07-21

Komentarų: 1

Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pašalpą yra didžiulė klaida. Verslininkai tikrai turi žinoti apie tokį reiškinį kaip draudimas, juk draudžia savo verslus. Taip ir darbuotojai draudžiasi nuo nedarbo, moka įmokas, o atsitikus draudiminiam įvykiui, t.y. netekus darbo, jiems priklauso išmokos. Lietuvoje apskritai nedarbo išmokos yra vienos mažiausių ir trumpiausiai mokamų ES, todėl jas reikia kelti ir mokėti ilgiau.

Nuvarytų arklių dabar nenušauna, o jų tiesiog nepriima į darbą. Asociatyvi Palmiros Mart nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai skambina pasipiktinę vyresnio amžiaus žmonės, kurie sako nesuprantantys verslininkų virkavimų dėl darbuotojų trūkumo, nes jų pačių pastangos susirasti darbą atsimuša į sieną. Taip išryškėjo tendencija, kad darbdaviams, pasirodo, reikia jaunų ir stiprių, nes siūlomas darbo krūvis yra nepakeliamas vyresniems. Skambinant pagal darbo skelbimą užtenka pasakyti savo amžių ir jums bus atsakyta. Nuvarytų arklių dabar nenušauna, o jų tiesiog nepriima į darbą.

Jei pasiūlytas atlyginimas kur nors yra didesnis nei minimali alga, tai dažniausiai turėsite dirbti tiek, jog būsite patenkinti vien dėl to, kad kartais gausite išsimiegoti. Valytojams parduotuvėse siūloma ne tik valyti didžiulius plotus, bet dar ir prižiūrėti, pvz., daržovių skyrių. Gamybinėje įmonėje 40 val. darbo savaitė pavirsta į darbą kasdien po dešimt valandų su viena išeigine sekmadienį. Arba kad ir aštuonių valandų darbo diena, bet šaldytuve, be jokio poilsio ir tik su dvidešimties minučių pietų pertrauka. Arba kokioje degalinėje jūs ne tik pardavinėsite prekes, kepsite dešreles, bet ir po darbo valandų plausite tualetus bei valysite teritoriją, o namo už savo pinigus turėsite grįžti su taksi, nes nebevažiuoja joks viešasis transportas. Neapskaitomi (tad ir neapmokami) viršvalandžiai yra taip plačiai paplitę, kad tai drąsiai galima vadinti maru.

Pavyzdžių begalybė, ir tegu tik man verslininkai nesako, jog mes nuolat kalbame tik apie blogus darbdavius, kad tai esantys vien tik išimtiniai atvejai. Į mus kreipiasi daugybė nevilties palaužtų žmonių, kurie baigia prarasti fizinę ir psichinę sveikatą dirbdami nežmoniškomis sąlygomis. Ir kai kurie iš jų tikrai verčiau rinksis pabadauti, nei galutinai prarasti sveikatą ar net numirti darbe.

Galite profesines sąjungas kaltinti subjektyvumu ar net neišmanymu, bet draudimo bendrovės „If“ atlikta apklausa kalba skaičiais: 51 proc. darbuotojų Lietuvoje dirba aplinkoje, kuri jų visiškai netenkina. Dar 35 proc. respondentų dirba vidutiniškai tenkinančiomis darbo sąlygomis, ir tik 14 proc. Lietuvos darbuotojų turi jų vertinimu gerą darbą ir tinkamas darbo sąlygas.

Tad jeigu verslas gyvas tik dėl to, kad išnaudojami darbuotojai, tai jis nevertas net verslo vardo. Mane šokiravo Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos posėdyje išreikštas pageidavimas sukurti tokį mechanizmą, kuris „priverstų“ žmones dirbti. Didesnių atlyginimų mokėti neva nėra iš ko, padoraus požiūrio į darbuotojus per trisdešimt metų irgi neatsirado. Štai vienas jau ne tokio smulkaus verslo atstovas iš „Linavos“ apskritai pareiškė, jog noras gerinti darbuotojams darbo sąlygas yra „briedas“. Kitas jo kolega anksčiau yra sakęs, kad vairuotojai tėra tik „šluotos laikytojai“. Tada visi kalti: Vyriausybė, kad žlugdo verslą, nes ragina darbuotojams gerinti darbo sąlygas, profesinės sąjungos, kad nesistengia „suprasti“ verslininkų, ir patys darbuotojai, kad jie yra tinginiai ir veltėdžiai.

Tai ką daryti?

Darbdaviai turi iš esmės keisti požiūrį į darbuotojus, nebegalima dirbančių žmonių laikyti baudžiauninkais ar dar blogiau – įrankiais, kuriuos panaudojus galima išmesti. Kai verslininkai ne tik nekalbės, bet ir negalvos apie darbuotojus kaip apie šluotos laikytojus, kai supras, kad juos reikia traktuoti kaip partnerius, kartu kuriančius pridėtinę vertę, tada ir tik tada bus galima kalbėti apie sveiką darbo aplinką, kurioje norisi dirbti.

Tam, žinoma, prireiks ir pačių darbuotojų pastangų, kurios turėtų būti nukreiptos į vieningą, organizuotą kovą už geresnes darbo sąlygas.

1 Comment

  1. tikra tiesa

    Tikra tiesa parašyta. Kai tenka bendrauti su užsienyje dirbačiais, tai ten darbdavys, savininkas uždirbantis 2 procentus pelno yra patenkintas, nepamiršta kiekvieną dieną padėkoti savo darbuotojams už darbą ir pabrėžti, kad be jų, neturėtu ir verslo. Tuo tarpu lietuvos verslininkai geriau nusipirks penktą mašiną, trečią namą, penkioliktą porą batų, bet jokiu būdu nepasidalins pelnu su jam dirbančiais darbuotojais. Kadangi darbuotojams norima mokėti minimumą, tai jų ir trūksta.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Apklausa: tik 10 proc. gyventojų dirba iš namų

Lietuvos gyventojai labiausiai linkę dirbti ofise arba hibridiniu būdu. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa parodė, kad vos 10 ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

Nuomonės

Inga Ruginienė: metamos didžiulės pastangos, kad būtų sužlugdytas mokesčių progresyvumas

Šalies gyventojai vis labiau pasitiki profesinėmis sąjungomis, bet jų nariais tapti ryžtasi ne kiekvienas. „Mūsų tikslas – kad kiekvienas darbuotojas, ...
2023-08-25
Skaityti daugiau

Verslas

Klaipėdos įmonės - tarp mažiausiai darbuotojų atleidžiančiųjų

Apie ekonominius iššūkius ir ūkio stagnaciją kalbama nuo metų pradžios, o dalis šalies įmonių patiria sunkumų, tačiau darbo rinkai tai ...
2023-08-21
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This