Daugiau įsidarbina vyresnio amžiaus žmonių

Konsultacijos

Užimtumo tarnyboje registruotiems 50 metų ir vyresniems asmenims šių metų antrąjį ketvirtį įsidarbinti sekėsi geriau nei sausio–kovo mėnesiais: dirbti pradėjo net 56,2 proc. daugiau tokio amžiaus klientų. Taip pat didėjo įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones – 56,8 proc., o savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo net 72,9 proc. daugiau šio amžiaus gyventojų.

Asociatyvi portalo archyvo nuotr.

Tiesa, sparčiau augo ir įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis – 64,9 proc. Tuo metu nuolatinai dirbti pradėjo 54,5 proc. daugiau 50+ asmenų.

„2020 metais per mėnesį vidutiniškai įsidarbindavo 3,4 tūkst. darbo ieškojusių vyresnių nei 50 amžiaus gyventojų. Šie metai jiems sėkmingesni – į darbo rinką grįžta vidutiniškai 4,2 tūkst. vyresnio amžiaus asmenų per mėnesį. Jei žvelgtume į laikotarpį nuo 2020 metų pradžios, daugiausia – 5,4 tūkst. klientų įsidarbino šią gegužę“, – pranešime spaudai pažymi Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.  

Liepos 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 89,1 tūkst. darbo neturinčių 50+ metų asmenų. Iš jų 60,3 tūkst. – vyresni nei 55 metų. Registruotas nedarbas šioje amžiaus grupėje buvo 15,9 proc. Tai – 3 proc. punktais daugiau nei bendras šalies rodiklis, kuris siekia 12,9 proc.

Palyginti su pandemijos pradžia, 50+ darbo neturinčių asmenų skaičius liepos 1 d. buvo 20,5 tūkst. (29,9 proc.) didesnis, o registruotas nedarbas – išaugęs 3,2 proc. punkto. Lyginant su 2020 metų liepos 1 d. duomenimis, darbo neturinčių 50+ asmenų skaičius padidėjo 7,2 tūkst. (8,7 proc.), o registruotas nedarbas buvo 1,7 proc. punktu didesnis nei prieš metus.

„50+ metų amžiaus grupės registruotas nedarbas Užimtumo tarnyboje stebimas nuo 2013-ųjų. Nuo tada šis rodiklis nebuvo nukritęs žemiau 10 proc. ir vidutiniškai viršija bendrą šalies nedarbo lygį 3 proc. punktais“, – priminė J. Zemblytė.

Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą 2020 metais per mėnesį vidutiniškai pradėdavo 3,1 tūkst. 50+ bedarbių. Šiemet vidurkis šiek tiek didesnis – vidutiniškai 3,2 tūkst. per mėnesį. Nepaisant to, kad didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių imasi savarankiškos veiklos, esant ribojimams dėl pandemijos ar tokią veiklą atliekant tik fragmentiškai, tikėtinas dalies šių asmenų grįžimas į Užimtumo tarnybą.

Fiksuojama, kad tarp vyresniųjų net penktadalis pradeda dirbti pagal terminuoto darbo sutartis (2020 metais – 19,9 proc., 2021-aisiais – 22,3 proc.). Tai – gerokai didesnė dalis nei kitose amžiaus grupėse: 30–49 metų grupėje įsidarbinimas pagal terminuoto darbo sutartis sudaro apie dešimtadalį (10,6 proc.), tarp jaunimo iki 29 metų – kiek daugiau nei dešimtadalį (apie 13 proc.).

Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų 50+ amžiaus žmonių – daugiau vyrų nei moterų (atitinkamai 50,1 ir 49,9 proc.). Du penktadaliai (41,4 proc.) yra įgiję profesinį, dešimtadalis (11 proc.) – aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dar 29,4 proc. – neturi formaliai įgytos kvalifikacijos. Beveik pusė (49 proc.) vyresniųjų Užimtumo tarnybos klientų – ilgalaikiai bedarbiai.

Stebima ir teigiama tendencija – 50+ amžiaus grupės registracijos Užimtumo tarnyboje tempai mažėja: 2021 metais per mėnesį vidutiniškai įregistruojama 5 tūkst. darbo ieškančių 50+ asmenų. Tuo metu 2020-aisiais šis skaičius buvo didesnis – 7,6 tūkst. Daugiausia naujų vyresnio amžiaus klientų užsiregistravo 2020-ųjų balandį – 9,9 tūkst. (prasidėjus pandemijai) ir liepą – 9,4 tūkst. (ėmus mokėti darbo paieškos išmoką).

Užimtumo tarnybos administruojamose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 2021 m. pirmąjį   pusmetį pradėjo dalyvauti 3008 vyresni nei 50 metų gyventojai. Daugiausiai jų įsitraukė į įdarbinimo subsidijuojant priemonę – 1608. Paramos mokymuisi priemonėje pradėjo dalyvauti 822 (iš jų profesiniame mokyme – 809, pameistrystėje – 1, stažuotėje – 4, kompetencijų pripažinime – 8). Dar 73 pasinaudojo darbo įgūdžių įgijimo rėmimu, 153 – parama judumui, 248 – įdarbinti į pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektais įsteigtas darbo pozicijas. 

2021 m. pirmąjį   pusmetį, praėjus 6 mėnesiams nuo baigimo, buvo atliktas 50+ asmenų grupei taikytų priemonių efektyvumo vertinimas. Įdarbinimo subsidijuojant priemonės efektyvumas siekė 68,3 proc., darbo įgūdžių įgijimo rėmimo – 68,1 proc., profesinio mokymo – 58,4 proc., pameistrystės – 84,6 proc., stažuotės – 22,2 proc., neformalaus švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo – 23,1 proc.

Galimybe kurti savo verslą šių metų pirmąjį pusmetį pasinaudojo 49 vyresni nei 50 metų asmenys. Jie įsteigė darbo pozicijas sau pasinaudodami savarankiško užimtumo rėmimo priemone. Dar 248 klientai šiuo laikotarpiu įdarbinti vietose, įsteigtose pagal vietinių užimtumo iniciatyvų projektus. Daugiausiai – Vilniaus (90), Šalčininkų (20), Šilutės (11), Kelmės (10) ir Rokiškio (9) rajonuose.

Vyresnio amžiaus asmenų integracijai į darbo rinką Užimtumo tarnyba taip pat siūlo projektą „Pasinaudok galimybe“. Jo lėšomis finansuojamoje įdarbinimo subsidijuojant priemonėje 2020 metais pradėjo dalyvauti 1026 asmenys, profesiniame mokyme – 882. 2021 metų I pusmetį įdarbinimo subsidijuojant priemonės dalyvių buvo 577, profesinio mokymo – 599.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Daugiausiai senjorų dirba švietimo, sveikatos priežiūros, vandens tiekimo įmonėse, mažiausiai - IT sektoriuje

Demografinė situacija verčia keisti požiūrį į vyraujančią situaciją darbo rinkoje penkiasdešimtmečių ir šešiasdešimtmečių atžvilgiu. Užimtumo tarnyba pasidomėjo Lietuvos įmonėse ir ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Tarp Lietuvoje dirbančių užsieniečių daugiausia baltarusių

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 ...
2024-03-06
Skaityti daugiau

Verslas

Klaipėda ryškiai išsiskiria pagal du darbo rinkos rodiklius

Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius savo veiklai įmonės sieja su augančiomis išlaidomis ir darbuotojų trūkumu. ...
2024-02-26
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This