Trečiadienio rytą Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai triūsė jiems neįprastoje aplinkoje – pietinėje miesto dalyje montavo pačių pagamintą dirbtinę salą, kurią apdėję augalais paleido į tvenkinį. Ši sala plūduriuos naujajame vos prieš metus suformuotame mažajame Žardės tvenkinyje, esančiame šalia dviračių tako.

„Mes turime tarptautinį Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos projektą, kurio tikslas yra sukurti žaliąsias technologijas vandens kokybei gerinti Baltijos jūros pakrantėje arba vandens telkiniuose, kurie kažkaip susisieja su Baltijos jūra. To projekto vienas iš tikslų yra įrengti tokias dirbtines plaukiojančias salas”, – sakė KU Jūros tyrimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Jūratė Lesutienė.

Jos teigimu, KU mokslininkai pradžioje jau pagamintas tų salų konstrukcijas pirko Škotijoje, dvi iš jų jau plūduriuoja Kuršių mariose, viena – Jono kalnelio kanale. O šią, naująją salą jau pagamino patys KU technologijų skyriaus darbuotojai.

Pasak mokslininkės, pati plaukiojanti konstrukcija yra suvirinta iš ultravioletiniams saulės spinduliams atsparaus vadinamojo „gerojo” plastiko bei organinių medžiagų – nendrių, kokoso pluošto, tad ji yra draugiška aplinkai. Salos konstrukcija sutvirtinta nerūdijančio plieno elementais. Konstrukcija sveria apie 500 kg.

„Visa konstrukcija bus apsodinta augalais, kurie po maždaug dvejų metų įsišaknija ir sala tampa mini valymo įrenginiu”, – paaiškino J. Lesutienė.

Ji teigė negalinti tiksliai pasakyti, kiek ilgai ši dirbtinė sala bus „darbinga”, tačiau teigė, jog maždaug iki 5 metų ji turėtų sėkmingai valyti vandens telkinį nuo teršalų.

Grožis – po dvejų metų

Pasak KU profesoriaus, projekto vadovo Artūro Razinkovo – Baziuko, pirmaisiais metais šios salos grožiu dar nepasižymi. Jų grožis ima ryškėti antraisiais gyvavimo metais, kai išsiskleidžia ir sužydi visi joje įkurdinti augalai. Esą tai jau galima pamatyti Jono kalnelio kanale plūduriuojančioje saloje.

Profesorius teigė, jog šioje saloje bus apgyvendinti ir vietiniai, ir dekoratyviniai augalai.

„Iš vietinių augalų yra įvairios viksvos, švendrai, bet turim ir dekoratyvių formų, pavyzdžiui, margalapių nendrių, margalapių ajerų, o kai kurias teko net importuoti iš Olandijos, pavyzdžiui, pelkines kinrožes, kurios turėtų labai gražiai žydėti”, – vylėsi projekto vadovas.

O štai pelkinis kiparisas pasodintas tokių dirbtinių salų pradininkų – Meksikos actekų garbei. Mat, pasak profesoriaus, esama duomenų, jog būtent actekai yra panašių plaukiojančių žaliųjų salų išradėjai.

„Maždaug prieš 1000 metų netoli Mechiko yra vienas ežeras, kuris praktiškai padengtas tom salom”, – sakė A. Razinkovas – Baziukas.

Salos montavimo ir nuleidimo į Žardės tvenkinį darbai trečiadienį kiek užtruko, mat pradžioje manyta, jog sala bus įkurdinta didžiajame, senajame tvenkinyje, tad ją, jau sumontuotą, teko dar kartą montuoti jau naujoje vietoje – ji visa netilpo mašinos kėbule.

„Ši sala, atkeliavusi į Žardės parko tvenkinį, tegul bus Klaipėdos universiteto dovana miestui artėjančio gimtadienio proga. Mums, kaip mokslo įstaigai, smagu prisidėti prie gražesnės, jaukesnės ir tvaresnės Klaipėdos kūrimo. Tikimės, jog šio parko lankytojai įvertins, saugos bei prižiūrės mūsų dovaną“, – sakė salos montavimo procesą stebėjęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Palmiros Mart ir Dalios Grikšaitės nuotr.

INFORMACIJA

KU Jūros tyrimų instituto mokslininkų komanda drauge su partneriais Vokietijoje ir Lenkijoje nuo 2019-ųjų vykdo vandens telkinių kokybės gerinimo projektą „Livelagoons“: mokslininkai savo šalių vandens telkiniuose įkurdina dirbtines salas, apaugina jas augalais, šaknimis iš vandens susiurbiančiais eutrofikaciją sukeliančias chemines medžiagas – azoto ir fosforo junginius. Kartu šios salos tampa saugia buveine vandens tvenkinių faunai – žuvims, paukščiams, vabzdžiams.

Trečiadienį Žardės tvenkinyje įkurdinta jau 5-oji KU mokslininkų sala, kuri yra išskirtinė, nes pagaminta pačių klaipėdiečių, o ne nusipirkta. Dar vieną panašią salą klaipėdiečiai neseniai paleido gyvenimui Šiaulių Talkšos ežere.